Įstatinio kapitalo didinimas UAB

Lietuvoje įstatinio kapitalo didinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas bei Civilinis kodeksas. Sprendimą dėl įstatinio kapitalo didinimo priima akcininkai visuotiniame akcininkų susirinkime.

UAB įstatinis kapitalas gali būti didinamas:

• papildomais akcininkų ar naujų investuotojų įnašais;
  • iš bendrovės lėšų;

O didinimo būdai gali būti:
• išleidžiant naujas akcijas;
• padidinant esamų akcijų nominalią vertę.

Svarbu: bendrovės įstatinis kapitalas papildomais akcininkų ir kitų asmenų įnašais didinamas tik išleidžiant naujas akcijas. Tuo tarpu, įstatinis kapitalas iš bendrovės lėšų didinamas išleidžiant naujas akcijas, kurios nemokamai išduodamos akcininkams, arba padidinant anksčiau išleistų akcijų nominalias vertes.

Dažniausiai įstatinis kapitalas didinamas tada, kai:

• įmonei reikalingos papildomos investicijos ar siekiama pritraukti naujus investuotojus;
• planuojama plėtra;
• siekiama pagerinti įmonės finansinį įvaizdį;
• reikia sustiprinti mokumo rodiklius.

Ką svarbu žinoti prieš didinant įstatinį kapitalą?

• Sprendimui priimti būtinas akcininkų balsavimas;
• Keičiami bendrovės įstatai;
• Pakeitimai registruojami Juridinių asmenų registre;
• Gali reikėti dokumentus tvirtinti pas notarą.

Jeigu įstatinis kapitalas didinamas papildomais įnašais, akcininkai turi pirmumo teisę įsigyti naujai išleidžiamas akcijas proporcingai jau turimų akcijų skaičiui, nebent ši teisė panaikinama įstatymų nustatyta tvarka.

Kapitalo didinimas iš bendrovės lėšų galimas tik tada, kai bendrovė turi sukaupusi paskirstytino pelno, akcijų priedų arba rezervų. Tokiu atveju akcininkams papildomai mokėti nereikia.

Praktikoje viena dažniausių klaidų – neteisingai paruošti dokumentai arba neįvertinamos pasekmės akcininkų struktūrai. Po kapitalo didinimo keičiasi akcijų proporcijos, balsų skaičius ir kontrolė įmonėje, todėl prieš pradedant įstatinio kapitalo didinimo procesą svarbu sudėlioti akcininkų akcijų struktūrą, kuri įsigalios po naujos įstatų redakcijos įregistravimo.

Kokie dokumentai dažniausiai reikalingi?

• Akcininkų susirinkimo sprendimas ar protokolas arba vienintelio akcininko sprendimas;
• Nauja įstatų redakcija;
• Akcijų pasirašymo sutartys;
• Banko išrašas patvirtinantis įnašo apmokėjimą;
• Kiti dokumentai.

Įstatinio kapitalo didinimo terminas priklauso nuo pasirinkto būdo. Jeigu dokumentai tvarkingi, procesas dažniausiai užtrunka nuo apie 5 darbo dienas.

Įstatinio kapitalo mažinimas UAB

Lietuvoje UAB įstatinio kapitalo mažinimą reglamentuoja Akcinių bendrovių įstatymas bei Civilinis kodeksas. Sprendimą priima visuotinis akcininkų susirinkimas arba teismas.

Įstatinis kapitalas gali būti mažinamas:

• tam, kad būtų panaikinti bendrovės balance įrašyti nuostoliai;
• anuliuojant bendrovės įsigytas akcijas;
• siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų; 
• kad būtų ištaisytos įstatinio kapitalo sudarymo ar didinimo metu padarytos klaidos. 

Įstatinio kapitalo mažinimo būdai: 

• sumažinant akcijų nominalias vertes;
• anuliuojant akcijas. 

Svarbu suprasti vieną dalyką – įstatinio kapitalo mažinimas tiesiogiai susijęs su kreditorių interesais. Dėl to įstatymai numato papildomas apsaugas ir procedūras.

Prieš mažinant įstatinį kapitalą bendrovė turi:

• priimti akcininkų sprendimą;
  • parengti ir patvirtinti naują įstatų redakciją;
  • viešai paskelbti apie planuojamą įstatinio kapitalo mažinimą;
  • informuoti kreditorius;
  • išlaikyti minimalų UAB įstatinį kapitalą.

Šiuo metu, minimalus UAB įstatinis kapitalas Lietuvoje yra 1 000 Eur. Mažinti žemiau šios ribos negalima.

Kai kapitalas mažinamas siekiant išmokėti lėšas akcininkams, bendrovė turi užtikrinti, kad po mažinimo išliks moki ir galės vykdyti savo prievoles kreditoriams. Taip pat, sprendimas dėl įstatinio kapitalo mažinimo išmokant bendrovės lėšas gali būti priimtas tik eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime (eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas rengiamas ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos) ir tik tada, kai: 

• privalomas rezervo dydis sumažinus kapitalą ne mažensis kaip 1/10 įstatinio kapitalo;
• metinėje finansinėje atskaitomybėje nėra nepaskirstytųjų nuostolių ir ilgalaikių įsipareigojimų. Dėl ilgalaikių įsipareigojimų – jei kreditoriai pateikia rašytinius sutikimus, tada ši nuostata negalioja. 

Praktikoje dažnai pasitaiko situacijų, kai įmonė kadaise padidino kapitalą „dėl vaizdo“, bet vėliau tas kapitalas realiai nenaudojamas. Tokiais atvejais akcininkai nusprendžia sumažinti kapitalą ir dalį lėšų susigrąžinti.

Kokie dokumentai dažniausiai reikalingi?

• Akcininkų sprendimas dėl įstatinio kapitalo mažinimo;
  • Nauja įstatų redakcija;
  • Kreditorių informavimą patvirtintys dokumentai;
  • Viešo pranešimo paskelbimą įrodantys dokumentai.

Svarbu įvertinti, kad įstatinio kapitalo mažinimo procedūra dažniausiai trunka ilgiau nei didinimas, nes reikia laikytis Akcinių bendrovių įstatymo 53 straipsnyje numatytų kreditorių informavimo terminų.