Kas yra viešoji įstaiga (VšĮ)?

Viešoji įstaiga (VšĮ) – tai ne pelno siekiantis juridinis asmuo, įsteigtas iš dalininkų (savininko) turto. Ji veikia socialinėje, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ar kitose panašiose srityse ir viešai teikia šių sričių paslaugas visuomenei. Pagrindinis VšĮ tikslas nėra pelno siekimas, todėl gautas pelnas negali būti skirstomas dalininkams, o turi būti naudojamas įstatuose numatytiems veiklos tikslams įgyvendinti.

Kada verta steigti VšĮ?

VšĮ teisinė forma tinkama tais atvejais, kai planuojama vykdyti visuomenei naudingą veiklą ir teikti viešąsias paslaugas socialinėje, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ar kitose panašiose srityse. Ji skirta veiklai, kurios pagrindinis tikslas nėra pelno paskirstymas dalininkams, o įstatuose numatytų tikslų įgyvendinimas.

Ką svarbu įvertinti prieš steigiant VšĮ?

Prieš steigiant VšĮ svarbu aiškiai apsibrėžti veiklos tikslus, numatyti, kokiose srityse įstaiga veiks, kokias paslaugas teiks ir kokiais šaltiniais bus finansuojama jos veikla. Kadangi VšĮ pelnas negali būti skirstomas dalininkams, ši forma labiausiai tinka tada, kai pagrindinis tikslas yra ne pelno išmokėjimas, o įstatuose numatytos veiklos vykdymas.

Taip pat svarbu iš anksto apgalvoti valdymo struktūrą, dalininkų teises, įnašų tvarką, turto naudojimą ir finansinės veiklos kontrolę. Šie klausimai turi būti aiškiai aptarti steigimo dokumentuose ir įstatuose, nes būtent jais viešoji įstaiga vadovaujasi vykdydama veiklą.

Kas gali steigti VšĮ?

Viešosios įstaigos steigėjais gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai bei juridiniai asmenys. Steigėjų skaičius nėra ribojamas. Kai VšĮ steigia keli asmenys, sudaroma steigimo sutartis, o kai steigėjas yra vienas – steigimo aktas. Įnašus padaręs steigėjas tampa viešosios įstaigos dalininku.

Kaip vyksta VšĮ steigimas?

Steigimo pagrindas yra steigimo sandoris:

• steigimo sutartis (kai steigėjų yra keli);
• steigimo aktas (kai steigėjas yra vienas).

Šiuos dokumentus pasirašo steigėjai arba jų įgalioti asmenys.

Steigiant VŠĮ parengiami ir pasirašomi įstatai – pagrindinis įstaigos veiklą reglamentuojantis dokumentas. Steigimo sutartyje arba steigimo akte nurodomi:

• steigėjų duomenys;
• įstaigos pavadinimas;
• buveinė;
• veiklos tikslai;
• steigėjų įsipareigojimai;
• steigimo išlaidų kompensavimo tvarka;
• asmenys, turintys teisę atstovauti steigiamai įstaigai;
• kita įstatyme nustatyta informacija.

Iki viešosios įstaigos įregistravimo prireikus šaukiamas steigiamasis susirinkimas, kuriame išrenkamas įstaigos vadovas. Jei steigėjas yra vienas arba vadovas jau nurodytas steigimo dokumentuose, steigiamasis susirinkimas gali būti nešaukiamas.

Parengus steigimo dokumentus, viešoji įstaiga registruojama Juridinių asmenų registre, pateikiant:

• steigimo sutartį arba steigimo aktą;
• įstatus;
• kitus teisės aktuose nustatytus dokumentus.

Įregistravus VŠĮ, Juridinių asmenų dalyvių informacinei sistemai nustatyta tvarka pateikiami duomenys apie dalininkus, o už jų pateikimą atsako viešosios įstaigos vadovas.

Jeigu planuojamai veiklai reikalinga licencija ar leidimas, jis turi būti gautas iki įstaigos įregistravimo.

Kokie dokumentai reikalingi steigiant VšĮ?

Prieš steigiant VŠĮ reikėtų paruošti šią informaciją:

• steigėjo (-ų) duomenis;
• viešosios įstaigos pavadinimą;
• buveinės adresą;
• veiklos tikslą (-us);
• veiklos laikotarpį, jei jis bus ribotas;
• steigėjų turtinius ir neturtinius įsipareigojimus, jų vykdymo tvarką ir terminus;
• asmenį (-is), turintį (-čius) teisę atstovauti steigiamai viešajai įstaigai;
• steigėjų ginčų sprendimo tvarką (kai steigiama pagal steigimo sutartį);
• steigiamojo susirinkimo sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarką, jei toks susirinkimas bus šaukiamas;
• informaciją apie dalininkų įnašus;
• informaciją apie viešosios įstaigos valdymo organus (vadovą, o jei numatoma – ir kolegialų valdymo organą);
• viešosios įstaigos kontaktinius duomenis;
• informaciją, ar planuojama siekti paramos gavėjo statuso ir (ar) nevyriausybinės organizacijos žymos.

Taip pat būtina parengti viešosios įstaigos įstatus. Juose nustatoma dalininkų teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, įnašų perdavimo tvarka, visuotinio dalininkų susirinkimo organizavimas, valdymo organų kompetencija, informacijos teikimo dalininkams ir visuomenei tvarka bei kitos įstatyme numatytos nuostatos.

Dalininkų teisės ir įnašai

Viešosios įstaigos steigėjas dalininku tampa nuo įnašo padarymo dienos. Dalininkas turi teisę dalyvauti visuotiniuose susirinkimuose, gauti informaciją apie viešosios įstaigos veiklą, ginčyti įstatymams ar kitiems teisės aktams prieštaraujančius sprendimus ir naudotis kitomis įstatuose numatytomis teisėmis.

Kaip valdoma VšĮ?

Viešosios įstaigos valdymo organai yra visuotinis dalininkų susirinkimas ir vadovas (vienasamenis valdymo organas). Visuotinis dalininkų susirinkimas yra aukščiausias valdymo organas, kurio kompetencijai priskiriami sprendimai dėl:

• įstatų keitimo;
  • vadovo skyrimo ir atšaukimo;
  • finansinės atskaitomybės tvirtinimo;
  • reorganizavimo ar likvidavimo.

Viešojoje įstaigoje taip pat gali būti sudaromi kolegialūs valdymo organai, pavyzdžiui, valdyba ar taryba. Kasdienę įstaigos veiklą organizuoja ir vykdo vadovas.

Ar VšĮ gali vykdyti komercinę veiklą ir uždirbti pelno?

Viešoji įstaiga gali:

• teikti mokamas paslaugas;
• atlikti sutartinius darbus;
• nustatyti jų kainas;
• gauti pajamas iš vykdomos veiklos.

Tačiau VšĮ yra ne pelno organizacija, todėl gautas pelnas negali būti paskirstomas dalininkams. Jis naudojamas tik įstatuose nustatytiems veiklos tikslams įgyvendinti.

VšĮ teisės, turtas ir finansavimo šaltiniai

Įstatuose numatytai veiklai vykdyti viešoji įstaiga gali:

• atidaryti banko sąskaitas;
• įgyti, valdyti, naudoti ir disponuoti turtu;
• sudaryti sutartis ir prisiimti įsipareigojimus;
• teikti mokamas paslaugas;
• gauti ir teikti labdarą bei paramą;
• steigti ne pelno organizacijas ir įmones;
• naudoti lėšas įstatuose numatytiems tikslams;
• organizuoti konkursus;
• plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą;
• dalyvauti ne pelno organizacijų asociacijų veikloje.

Viešosios įstaigos turtą sudaro:

• steigėjų perduotas turtas;
• pagal testamentą gautas turtas;
• finansiniai ištekliai;
• kitas teisėtai įgytas turtas.

Dalininkų įnašai sudaro dalininkų kapitalą.

VšĮ finansavimo šaltiniai gali būti:

• dalininkų lėšos;
• pajamos už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus;
• valstybės ar savivaldybių biudžetų tiksliniai asignavimai;
• Lietuvos ir užsienio fondų lėšos;
• labdara, parama, dovanos ir pagal testamentą gautos lėšos;
• kitos teisėtai įgytos lėšos.

VŠĮ pertvarkymas

Viešoji įstaiga gali būti pertvarkoma į:

• biudžetinę įstaigą;
• asociaciją;
• akcinę bendrovę (AB);
• uždarąją akcinę bendrovę (UAB);
• mažąją bendriją (MB);
• labdaros ir paramos fondą.

Tam tikrais įstatyme nustatytais atvejais pertvarkymas į kai kurias teisines formas negalimas, pavyzdžiui, į asociaciją, mažąją bendriją ar labdaros ir paramos fondą negali būti pertvarkoma viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė.

Prieš pertvarkant VŠĮ į bendrovę ar biudžetinę įstaigą turi būti patenkinti visi kreditorių reikalavimai. Pertvarkant į bendrovę, likęs viešosios įstaigos turtas (išskyrus gautą paramą) pereina bendrovės nuosavybėn kaip įnašas formuojant jos įstatinį kapitalą, o gauta parama naudojama paramos teikėjo nustatyta tvarka.

Sprendimą pertvarkyti viešąją įstaigą kartu su po pertvarkymo veiksiančio juridinio asmens steigimo dokumentais priima visuotinis dalininkų susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma.

• Apie sprendimą paskelbiama viešosios įstaigos interneto svetainėje, o jei jos nėra – pasirinktoje visuomenės informavimo priemonėje tris kartus ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais arba vieną kartą kartu raštu pranešant visiems kreditoriams.
• Sprendimą patvirtinantis dokumentas pateikiamas Juridinių asmenų registrui.

Viešosios įstaigos pertvarkymas laikomas baigtu nuo po pertvarkymo veiksiančio juridinio asmens steigimo dokumentų arba duomenų įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos.

VšĮ likvidavimas 

Viešoji įstaiga gali būti likviduojama:

• pasibaigus įstatuose nustatytam veiklos terminui;
• visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu;
• teismo sprendimu įstatymų nustatytais atvejais;
• teismo arba kreditorių susirinkimo sprendimu, kai viešoji įstaiga likviduojama dėl bankroto.

Priėmus sprendimą likviduoti viešąją įstaigą, skiriamas likvidatorius, kuris perima jos valdymą ir atlieka su likvidavimu susijusius veiksmus. Atsiskaičius su kreditoriais, dalininkams gali būti grąžinama tik jų dalininkų kapitalo dalis, o likęs turtas perduodamas kitai ar kitoms Lietuvos Respublikoje įregistruotoms ne pelno organizacijoms. Likvidavimo pabaigoje viešoji įstaiga išregistruojama įstatymų nustatyta tvarka.

VšĮ, MB ir UAB: pagrindiniai skirtumai: