Įstatinis kapitalas: kas tai, minimalus dydis ir kaip jį formuoti 2026 m.

2026-02-25

Įstatinis kapitalas yra privalomas finansinis pagrindas, kurį kiekviena akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė privalo suformuoti dar prieš registraciją Juridinių asmenų registre. Ši suma parodo kreditoriams ir partneriams minimalų bendrovės turto lygį ir tiesiogiai veikia įmonės patikimumą nuo pirmosios veiklos dienos.

Steigėjai dažnai susiduria su praktiniais klausimais: kiek pinigų reikia pervesti į kaupiamąją sąskaitą, ar galima dalį kapitalo apmokėti turtu, kokie terminai galioja ir kas gresia jų nesilaikant. Be to, veikianti bendrovė anksčiau ar vėliau svarsto kapitalo didinimą ar mažinimą, o kiekvienas toks pokytis reikalauja teisingos buhalterinės apskaitos ir teisinės procedūros.

Kas yra įstatinis kapitalas ir kodėl jis svarbus?

Įstatinis kapitalas rodo akcininkų į bendrovę investuotą sumą, registruojamą įmonės įstatuose. Ši suma formuojama steigimo metu, kai akcininkai apmoka pasirašytas akcijas pinigais arba turtu.

Pagrindinė paskirtis: apsaugoti kreditorius, garantuoti bendrovės mokumą ir nustatyti akcininkų atsakomybės ribas. Akcininkai rizikuoja tik savo investuota suma, todėl įstatinis kapitalas tampa riba tarp asmeninių ir bendrovės finansų.

Tai tik viena nuosavo kapitalo dalis. Nuosavas kapitalas apima ir nepaskirstytąjį pelną, rezervus bei kitas sudedamąsias dalis, o apyvartinis kapitalas rodo kasdienei veiklai naudojamas lėšas. Šios sąvokos dažnai painiojamos, todėl skirtumus pravartu žinoti jau prieš steigiant įmonę.

Tarptautiniuose dokumentuose dažniausiai vartojami terminai authorized capital arba share capital. Lietuvoje įstatinį kapitalą reglamentuoja Akcinių bendrovių įstatymas (ABĮ), taikomas UAB ir AB, o kitoms formoms, pavyzdžiui, MB ar VšĮ, galioja atskiri teisės aktai.

Minimalus įstatinis kapitalas pagal įmonės tipą Lietuvoje

Lietuvos Respublikos teisės aktai nustato skirtingus minimalaus kapitalo reikalavimus priklausomai nuo juridinio asmens formos. Kiekviena forma numato skirtingas atsakomybės ribas, veiklos mastus ir kreditorių apsaugos lygį.

UAB įstatinis kapitalas: 1 000 EUR

Minimalus UAB įstatinis kapitalas 2026 m. yra 1 000 EUR pagal Akcinių bendrovių įstatymą. UAB yra populiariausia juridinio asmens forma Lietuvoje, todėl būtent šis reikalavimas aktualiausias daugumai steigėjų.

Kapitalas gali būti ir didesnis. Pavyzdžiui, 3 akcininkai steigia UAB su 10 000 EUR kapitalu: vienas investuoja 5 000 EUR ir gauna 50 % akcijų, antras 3 000 EUR (30 %), trečias 2 000 EUR (20 %). Akcijų dalis proporcingai atspindi kiekvieno dalyvio investiciją.

AB įstatinis kapitalas: 25 000 EUR

Akcinių bendrovių įstatymas nustato, kad minimalus AB įstatinis kapitalas yra 25 000 EUR, t. y. dešimt kartų daugiau nei UAB. Toks reikalavimas atspindi didesnį veiklos mastą ir aukštesnį kreditorių apsaugos lygį.

AB formą renkasi bendrovės, planuojančios viešą akcijų platinimą reguliuojamose rinkose. Tik AB akcijos gali būti listinguojamos biržoje, o tai atveria galimybes pritraukti kapitalą iš platesnio investuotojų rato.

MB, IĮ, VšĮ ir kitos formos: ar reikia įstatinio kapitalo?

Ne visos juridinių asmenų formos Lietuvoje reikalauja įstatinio kapitalo. Mažoji bendrija (MB) jo neturi, nors nariai gali įnešti papildomus įnašus savanoriškai. Investuotojams dėl to sunkiau įvertinti MB finansinį stabilumą.

Individuali įmonė (IĮ) taip pat nesteigiama su įstatiniu kapitalu, tačiau savininkas atsako visu asmeniniu turtu. Rizika ženkliai didesnė nei UAB atveju.

VšĮ neturi klasikinio akcinio kapitalo, bet dalininkų įnašai registruojami įstatuose ir atlieka panašią funkciją. Asociacijos, fondai bei ūkinės bendrijos (ŪB) įstatinio kapitalo reikalavimo neturi.

Kaip formuojamas ir apmokamas įstatinis kapitalas?

Nustačius tinkamą juridinę formą, kitas žingsnis yra praktinis kapitalo formavimas. Akcininkai apmoka pasirašytas akcijas piniginiais įnašais, nepiniginiu turtu arba abiejų deriniu.

Piniginis ir nepiniginis (turtinis) įnašas

Piniginis įnašas pervedamas į kaupiamąją bendrovės sąskaitą banke dar iki registracijos Registrų centre. Pagal Akcinių bendrovių įstatymą, piniginis įnašas turi sudaryti ne mažiau kaip 1/4 visų pasirašytų akcijų nominalios vertės.

Praktiškai tai reiškia: jei UAB steigiama su 10 000 EUR kapitalu, bent 2 500 EUR turi būti apmokėta pinigais. Likusią dalį galima padengti nepiniginiu turtu, pavyzdžiui, nekilnojamuoju turtu, transporto priemonėmis, įranga ar intelektine nuosavybe. Kiekvieną nepiniginį įnašą privalo įvertinti nepriklausomas turto vertintojas.

Užsienio piliečiai ir e. rezidentai gali steigti UAB nuotoliniu būdu, o piniginį įnašą pervesti iš užsienio banko sąskaitos tiesiai į kaupiamąją sąskaitą Lietuvoje.

Neapmokėtas įstatinis kapitalas: terminai ir pasekmės

Pagal Akcinių bendrovių įstatymą, likusią įstatinio kapitalo dalį akcininkai privalo apmokėti per 12 mėnesių nuo steigimo sutarties pasirašymo. Šio termino praleidimas sukelia realias pasekmes.

Neapmokėtos akcijos gali būti anuliuotos, o bendrovė praranda dalį kapitalo. Jei trūkumas esminis, kyla grėsmė, kad steigimas bus pripažintas negaliojančiu. Nepatartina laukti paskutinės dienos.

Įstatinio kapitalo didinimas ir mažinimas

Veiklos metu bendrovės dažnai keičia kapitalo dydį dėl plėtros, naujų investuotojų pritraukimo arba sukauptų nuostolių padengimo.

Kapitalo didinimo būdai ir procedūra

Kapitalą dažniausiai didina dėl trijų priežasčių: naujų investuotojų pritraukimo, patikimumo stiprinimo arba viešųjų pirkimų reikalavimų atitikimo. Pagal ABĮ kapitalą galima didinti dviem būdais: išleidžiant papildomas akcijas arba padidinant esamų akcijų nominalią vertę iš sukaupto pelno ar rezervų.

Procedūra apima penkis etapus:

1. Visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimą didinti kapitalą.
2. Keičiami bendrovės įstatai.
3. Naujos akcijos apmokamos pinigais ar turtu.
4. Dokumentai pateikiami Registrų centrui.
5. Pakeitimai registruojami per kelias darbo dienas.

Kapitalo mažinimo apribojimai ir procesas

Dažniausios priežastys mažinti įstatinį kapitalą: sukauptų nuostolių padengimas arba perteklinio kapitalo grąžinimas akcininkams. ABĮ draudžia mažinti kapitalą žemiau minimalios ribos, t. y. 1000 EUR UAB ir 25 000 EUR AB.

Procedūra prasideda visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu. Po to bendrovė privalo raštu informuoti kreditorius, kurie turi teisę pareikšti prieštaravimus. Galiausiai pakeisti įstatai pateikiami Registrų centrui.

Mokestinis aspektas čia esminis. Kapitalo mažinimas iki akcininko investuotos sumos paprastai neapmokestinamas GPM, o viršijanti dalis traktuojama kaip pajamos. Dėl to kapitalo mažinimą reikėtų planuoti kartu su mokesčių konsultantu.

Dažniausiai užduodami klausimai apie įstatinį kapitalą

Koks minimalus įstatinis kapitalas UAB ir AB 2026 metais?

UAB minimumas yra 1000 EUR, AB minimumas yra 25 000 EUR pagal Akcinių bendrovių įstatymą. Viršutinės ribos nėra, todėl steigėjai gali laisvai pasirinkti didesnę sumą.

Ar mažajai bendrijai reikia įstatinio kapitalo?

MB steigimas reikalauja nurodyti nario įnašus, kurie neturi minimalios ribos, tad gali būti ir 1€. Taip pat įnašas gali būti ir ne pinignis, bet jis turi turėti vertinimą, sąskaitą (jei tai PC) ir panašiai, nes turime nurodyti nepiginio įnašo vertę pinigais. Jei planuoja pritraukti investuotojus UAB tinkamesnė ne tik dėl aiškios struktūros, bet ir todėl, kad jos akcijas gali įsigyti kit juridiniai asmenys (tuo tarpu MB nariais gali būti tik fiziniai asmenys ir jų gali būti tik iki 10)

Ar galima įstatinį kapitalą apmokėti turtu?

Taip, tačiau piniginis įnašas turi sudaryti ne mažiau kaip 1/4 akcijų nominalios vertės. Nepiniginį turtą privalo įvertinti nepriklausomas turto vertintojas.

Kas atsitinka, jei įstatinis kapitalas neapmokamas laiku?

Akcininkai privalo apmokėti likusią dalį per 12 mėnesių nuo steigimo sutarties. Praleidus terminą, neapmokėtos akcijos gali būti anuliuotos, o steigimas pripažintas negaliojančiu.

Kaip angliškai vadinamas įstatinis kapitalas?

Dažniausi anglų kalbos atitikmenys: authorized capital ir share capital. ES dokumentuose taip pat naudojamas statutory capital ir registered capital.

Ar VšĮ turi turėti įstatinį kapitalą?

Ne. VšĮ neturi klasikinio įstatinio kapitalo kaip UAB ar AB. Dalininkų įnašai registruojami įstatuose ir atlieka panašią funkciją, tačiau nesuteikia nuosavybės teisės į VšĮ turtą ir nėra dalijami į akcijas.

Tinkamas įstatinio kapitalo formavimas ir terminų laikymasis reikalauja ne tik žinių, bet ir patirties. Lamigra teisininkų komanda yra padėjusi įsteigti daugiau nei 1 400 įmonių ir puikiai išmano kiekvieną proceso etapą, nuo įstatų parengimo iki kapitalo apmokėjimo tvarkos.

Jei planuojate steigti UAB ar MB ir norite išvengti klaidų, susisiekite dėl individualios konsultacijos. Atsakymą į užklausą gausite per 30 minučių.