Juridinis asmuo Lietuvoje: samprata, rūšys, steigimas ir teisės

2026-03-25

Juridinis asmuo – tai savo pavadinimą turinti organizacija, įmonė ar įstaiga, kuri teisės požiūriu laikoma savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinę teisę juridinis asmuo gali savo vardu įgyti civilines teises ir pareigas, sudaryti sandorius, turėti turtą, taip pat būti ieškovu arba atsakovu teisme. Toks subjektas veikia nepriklausomai nuo jį įsteigusių asmenų, o jo teisės ir pareigos įgyvendinamos per juridinio asmens valdymo organus.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą juridiniai asmenys skirstomi į viešuosius ir privačiuosius.

• Viešieji juridiniai asmenys steigiami valstybės, savivaldybių ar kitų asmenų, kurie nesiekia asmeninės naudos, o jų pagrindinis tikslas yra tenkinti visuomenės interesus.
• Privačių juridinių asmenų veikla orientuota į privačių interesų įgyvendinimą, dažniausiai susijusį su ūkine ar komercine veikla. Juridinis asmuo gali turėti jam priklausantį turtą ir jį valdyti, naudoti bei disponuoti nuosavybės arba patikėjimo teise.

Svarbi juridinio asmens identifikavimo dalis yra jo pavadinimas, kuris leidžia atskirti vieną juridinį asmenį nuo kito. LR CK 2.39 straipsnyje nustatyta, kad juridinis asmuo privalo turėti savo pavadinimą, pagal kurį jis identifikuojamas ir atskiriamas nuo kitų juridinių asmenų, o šis pavadinimas laikomas juridinio asmens nuosavybe ir negali būti parduotas ar kitaip perduotas kito asmens nuosavybėn atskirai nuo paties juridinio asmens.

Juridinio asmens buveinė paprastai laikoma ta vieta, kurioje yra jo nuolatinė valdomoji institucija.

Be to, juridiniai asmenys gali steigti struktūrinius padalinius – filialus ar atstovybes, kurie veikia juridinio asmens vardu. Tačiau jie nėra juridiniai asmenys. Filialas atlieka visas arba dalį juridinio asmens funkcijų, o juridinis asmuo atsako pagal filialo prievoles ir filialas atsako pagal juridinio asmens prievoles. Tuo tarpu atstovybė turi teisę atstovauti juridinio asmens interesams ir juos ginti, sudaryti sandorius bei atlikti kitus veiksmus juridinio asmens vardu, taip pat vykdyti eksporto ir importo operacijas tarp ją įsteigusio užsienio juridinio asmens ar su juo susijusių organizacijų (LR CK 2.53 ir 2.56 straipsniai).

Juridinis asmuo veikia vadovaudamasis steigimo dokumentais, tokiais kaip steigimo aktas ar sutartis, įstatai. Šiuose dokumentuose nustatoma juridinio asmens veiklos tikslai, valdymo struktūra, dalyvių teisės ir pareigos bei kiti svarbūs organizacijos veiklos aspektai. Juridinio asmens steigėju gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, o juridinis asmuo laikomas įsteigtu tik nuo jo įregistravimo Juridinių asmenų registre momento.

Juridiniai asmenys savo veiklą vykdo per valdymo organus (vadovą, kolegialius organus).Veiklą organizuoja vadovas (direktorius) ir/ar kolegialūs organai (valdyba, stebėtojų taryba), o didžiausią galią turi visuotinis narių/akcininkų ar kt. susirinkimas.

Juridinių asmenų teisinės formos.

Lietuvos teisėje egzistuoja įvairios juridinių asmenų teisinės formos. Viena iš jų – individuali įmonė, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo. Tokios įmonės savininkas už įmonės prievoles atsako savo asmeniniu turtu.

Kita plačiai paplitusi forma yra akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės. Tai ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kurių įstatinis kapitalas padalytas į akcijas. Akcinės bendrovės akcijos gali būti platinamos viešai, o uždarosios akcinės bendrovės akcijomis viešai prekiauti negalima, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

Verslo praktikoje taip pat dažnai steigiamos mažosios bendrijos. Tai ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, kurio nariai yra fiziniai asmenys, kurie už bendrijos prievoles savo asmeniniu turtu neatsako. Ši teisinė forma laikoma patrauklia dėl paprastesnio valdymo ir mažesnių steigimo reikalavimų.

Be komercinių organizacijų, Lietuvoje veikia ir ne pelno siekiantys juridiniai asmenys. Pavyzdžiui, asociacijos vienija narius bendriems tikslams įgyvendinti, atstovauja jų interesams ir koordinuoja veiklą. Viešosios įstaigos yra viešieji juridiniai asmenys, kurių tikslas – vykdyti visuomenei naudingą veiklą, pavyzdžiui, švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos ar socialinių paslaugų srityse. Labdaros ir paramos fondai taip pat veikia kaip juridiniai asmenys, kurių pagrindinis tikslas yra teikti paramą įvairiose visuomenei svarbiose srityse.

Kaip įsteigti juridinį asmenį Lietuvoje: steigimo procesas

Juridinio asmens steigimas Lietuvoje susideda iš kelių nuoseklių etapų, kuriuos galima atlikti per 1–3 darbo dienas.

Pirmiausia reikia pasirinkti tinkamą verslo formą, nes nuo jos priklauso dokumentų pobūdis, kapitalo reikalavimai ir atsakomybės tipas. Toliau rengiami steigimo dokumentai: steigimo sutartis arba steigimo aktas (kai steigėjas vienas) ir įstatai. Dokumentus galima tvirtinti notariškai arba pasirašyti elektroniniu parašu.

Pasirašytus dokumentus steigėjai pateikia Registrų centrui registracijai Juridinių asmenų registre. Registracija galima elektroniniu būdu, todėl fiziškai atvykti nereikia. Pavyzdžiui, UAB galima steigti naudojant mobilųjį parašą, o MB steigimo procesą supaprastina mažesni formalūs reikalavimai. Steigiančiuosius asociacijas procesas panašus, tik skiriasi steigėjų skaičiaus minimumas.

Po registracijos būtina atidaryti banko sąskaitą, registruotis Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir, priklausomai nuo formos, įnešti įstatinį kapitalą (UAB atveju, 1 000 EUR).

Kas nenori laukti, gali rinktis alternatyvą – įsigyti jau įregistruotą bendrovę. „Lamigra“ siūlo peržiūrėti parduodamas įmones arba pasinaudoti UAB pirkimo paslauga, kai veiklą reikia pradėti iškart.

Juridinio asmens teisės, pareigos ir veiklos pabaiga

Kiekvienas juridinis asmuo turi teisę sudaryti sutartis, valdyti nuosavybę, samdyti darbuotojus ir būti ieškovu ar atsakovu teisme. Organizacija veikia kaip savarankiškas teisinis subjektas, nepriklausomas nuo savo steigėjų.

Be teisių, juridinis asmuo privalo mokėti mokesčius, teikti finansines ataskaitas ir nuolat atnaujinti duomenis Juridinių asmenų registre. Šių pareigų nevykdymas gali lemti baudas ar priverstinį išregistravimą.

Veikla baigiasi dviem būdais. Įmonės likvidavimas reiškia visišką veiklos nutraukimą ir turto paskirstymą. Reorganizavimas, pavyzdžiui, juridinio asmens pertvarkymas, prijungimas ar sujungimas, leidžia tęsti veiklą kita forma.

Juridinio asmens veikla gali pasibaigti jį likvidavus akcininkų (narių ar kt.) noru arba dėl bankroto, reorganizavus arba kitais pagrindais. Tokiais atvejais nutraukiama juridinio asmens veikla, o jo teisės ir pareigos gali būti perduodamos kitam juridiniam asmeniui arba pasibaigti įstatymų nustatyta tvarka. Remiantis LR CK 2.95 straipsniu, juridiniai asmenys pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo būdu, o reorganizavimas laikomas juridinio asmens pabaiga be likvidavimo procedūros. Juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro.

Likvidavimas – tai teisinis procesas, kurio metu įmonė nutraukia savo veiklą, atsiskaito su kreditoriais, realizuoja turtą ir yra išbraukiama iš Juridinių asmenų registro. Šis procesas yra reglamentuotas Lietuvos teisės aktais ir gali būti vykdomas savanoriškai arba priverstinai.

Įmonės likvidavimas nuo įmonės bankroto skiriasi tuo, kad likvidavimas vykdomas tada, kai įmonė gali įvykdyti savo įsipareigojimus ir turi teigiamą balansą. Tuo tarpu bankrotas taikomas nemokioms įmonėms, kurios nepajėgia atsiskaityti su kreditoriais.

Likvidavimas dėl bankroto – kuomet įmonė nebegali savarankiškai vykdyti savo finansinių prievolių, o jos įsiskolinimai viršija turimą turtą ar įstatymais nustatytą jo dalį. Ši procedūra siejama su įmonės nemokumu, nesugebėjimu mokėti darbuotojams atlyginimų, atsiskaityti su valstybiniais biudžetais bei fondais. Kai verslas patiria nesėkmę ir restruktūrizavimo procesas nepradedamas, įmonės bankrotas tampa realia pasekme. Už tyčinį bankroto inicijavimą ar sąlygų jam sudarymą taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Reorganizavimas – tai juridinio asmens veiklos pertvarkymas, kai įmonės veikla organizuojama iš naujo, tačiau nėra taikoma likvidavimo procedūra. Šio proceso metu įmonės teisės, pareigos ir turtas perduodami kitam juridiniam asmeniui, o pagrindinis reorganizavimo tikslas – padidinti įmonės veiklos veiksmingumą ir pelningumą. Reorganizavimas gali būti vykdomas jungimo arba skaidymo būdu.

Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvoje egzistuoja įvairios juridinių asmenų teisinės formos, kurios skiriasi savo tikslais, veiklos pobūdžiu ir atsakomybės apimtimi. Dėl šios priežasties prieš steigiant juridinį asmenį svarbu įvertinti planuojamos veiklos tikslus, dalyvių poreikius ir atsakomybės ribas.

Juridinio asmens formų palyginimai

Juridinio asmens forma	Atsakomybė	Įnašai / kapitalas	Savininkai (dalyviai)	Pelno paskirstymas	Pagrindinė paskirtis
Individuali įmonė (IĮ)	Neribota atsakomybė – savininkas atsako savo turtu	Nėra minimalaus kapitalo	Vienas savininkas – fizinis asmuo	Pelnas priklauso savininkui	Smulkus verslas
Uždaroji akcinė bendrovė (UAB)	Ribota atsakomybė	Minimalus įstatinis kapitalas – 1000 Eur	1 ar daugiau akcininkų (fiziniai arba juridiniai asmenys)	Pelnas paskirstomas akcininkams dividendų forma	Verslo veikla, investicijų pritraukimas
Mažoji bendrija (MB)	Ribota atsakomybė – nariai neatsako savo asmeniniu turtu	Nėra nustatyto minimalaus kapitalo, galimi piniginiai ir nepiniginiai įnašai	1–10 narių, tik fiziniai asmenys	Pelnas paskirstomas bendrijos nariams	Smulkus ar šeimos verslas
Viešoji įstaiga (VšĮ)	Ribota atsakomybė	Nėra nustatyto minimalaus kapitalo	1 ar daugiau steigėjų (dalininkų)	Pelnas negali būti paskirstomas dalininkams	Pelno nesiekianti veikla