Mažosios bendrijos vadovas ar atstovas. Kaip pasirinkti teisingai?

2021 m. rugsėjo mėn. 6 d.

Mažoji bendrija gali turėti vadovą (direktorių) arba mažosios bendrijos narių susirinkimą, iš kurio narių yra išrenkamas mažosios bendrijos atstovas. Dažnai girdime klientų klausimą – kokį variantą rinktis? Kartais netinkamas pasirinkimas gali apsunkinti kasdienius darbus, tad pateikiame skirtumus tarp vadovo ir atstovo funkcijų:

Mažosios bendrijos narių susirinkimas, kaip vienintelis valdymo organas, galėtų būti tinkamas pasirinkimas tuomet, kai visi nariai nori vienodai dalyvauti įmonės valdyme ir nenori vienam iš narių suteikti visų atsakomybių ir funkcijų (nusprendžia nerinkti direktoriaus). Tokiu atveju, iš mažosios bendrijos narių yra renkamas Atstovas, kuris gavęs mažosios bendrijos narių rašytinį pritarimą atlieka jam pavestas funkcijas.

Jei mažąją bendriją steigia vienas asmuo, rekomenduojama rinktis valdymo organus – vadovą ir narių susirinkimą. Pagrindinis vadovo (direktoriaus) privalumas yra tai, kad su juo yra pasirašoma civilinė vadovavimo paslaugų sutartis ir atlyginimas pagal šią sutartį apmokestinamas tik 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu (GPM).

Su nariu civilinė paslaugų sutartis gali būti pasirašoma tik dėl su mažąja bendrija susijusių paslaugų teikimo ir (ar) darbų mažajai bendrijai atlikimo, išskyrus darbo santykių požymius turinčias sutartis (MBĮ 7 str. 4 p.).

Jei MB jau įsteigėte ir nesate patenkinti valdymo organų pasirinkimu – nepergyvenkite. Nuostatus galima pasikeisti pasirenkant Jums tinkamą variantą.