Mažosios bendrijos (MB) likvidavimas

2026-02-25

Įmonės likvidavimas – tai juridinio asmens veiklos nutraukimo procesas, kurio metu įmonė pabaigia savo veiklą. Likvidavimo metu panaikinami visi įsipareigojimai: atsiskaitoma su kreditoriais, paskirstomas likęs turtas ar pelnas, o įmonė išregistruojama iš Juridinių asmenų registro. Šis procesas taikomas, kai įmonė nebevykdo veiklos ar jos tolesnis išlaikymas tampa finansiškai nenaudingas.

Mažosios bendrijos likvidavimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 30 straipsniu.

Jeigu svarstote kitas alternatyvas, prieš priimdami sprendimą dėl likvidavimo, galite įvertinti galimybę pasirinkti veiklos stabdymą ir išanalizuoti, kuris sprendimas konkrečioje situacijoje yra optimalus tiek teisiniu, tiek finansiniu požiūriu.

Kas gali likviduoti mažąją bendriją?

Mažoji bendrija gali būti likviduojama šiais atvejais:

Mažosios bendrijos narių susirinkimo sprendimu, kai kvalifikuota balsų dauguma, nustatyta mažosios bendrijos nuostatuose, priimamas sprendimas nutraukti veiklą ir likviduoti bendriją.

Teismo sprendimu, Civiliniame kodekse nustatytais atvejais.

Juridinių asmenų registro tvarkytojo sprendimu, Civiliniame kodekse nustatytais atvejais. Kai sprendimą priima Juridinių asmenų registro tvarkytojas, likvidavimas vykdomas vadovaujantis Civilinio kodekso II knygos straipsniais ir Juridinių asmenų registro nuostatais, reglamentuojančiais juridinio asmens likvidavimą registro tvarkytojo iniciatyva.

Kada mažoji bendrija negali būti likviduojama?

Mažosios bendrijos narių susirinkimas negali priimti sprendimo likviduoti nemokią mažąją bendriją. Jei mažoji bendrija yra bankrutuojanti, ji uždaroma Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

Kai kuriais atvejais vietoje likvidavimo gali būti svarstomas įmonės pertvarkymas ar reorganizavimas, atsižvelgiant į įmonės finansinę situaciją ir veiklos perspektyvas.

Likviduojamos mažosios bendrijos statusas. 

Mažoji bendrija įgyja likviduojamos mažosios bendrijos statusą nuo sprendimo ją likviduoti priėmimo dienos. Jei sprendimą likviduoti priima teismas, šis statusas įgyjamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Likvidatoriaus paskyrimas. 

Sprendimą likviduoti mažąją bendriją priėmęs narių susirinkimas arba teismas privalo paskirti likvidatorių. Jei skiriami keli likvidatoriai, sudaroma likvidacinė komisija. Tokiu atveju likvidatoriais gali būti skiriami tik mažosios bendrijos nariai, o vienas iš jų paskiriamas likvidacinės komisijos pirmininku.

Jeigu mažoji bendrija įsteigta ribotam laikui, likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki nustatyto termino pabaigos, narių susirinkimas privalo paskirti likvidatorių arba priimti sprendimą pratęsti veiklos laikotarpį ir atitinkamai pakeisti mažosios bendrijos nuostatus.

Tokiais atvejais dažnai būtinas oficialus įstatų ir duomenų pakeitimas, kuris turi būti tinkamai įregistruotas Juridinių asmenų registre.

Likvidatoriaus ir likvidacinės komisijos kompetencija. Nuo paskyrimo (sudarymo) dienos likvidatorius arba likvidacinė komisija įgyja teisę sudaryti sandorius bei perima Civilinio kodekso 2.67 straipsnyje ir 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatytas teises ir pareigas, išskyrus Civiliniame kodekse numatytas išimtis. Nuo šio momento mažosios bendrijos valdymo organas netenka savo įgaliojimų.

Likvidatoriaus pareigos

Likvidatorius arba likvidacinė komisija privalo:

• pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui duomenis apie save ir dokumentus, patvirtinančius sprendimą likviduoti mažąją bendriją;
• sudaryti mažosios bendrijos balansą;
• baigti vykdyti prievoles ir atsiskaityti su kreditoriais;
• pareikšti reikalavimus skolininkams;
• perduoti likusį turtą mažosios bendrijos nariams;
• perduoti dokumentus saugoti Dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka;
• sudaryti mažosios bendrijos likvidavimo aktą;
• pateikti dokumentus, reikalingus mažajai bendrijai išregistruoti.

Pranešimas apie sprendimą likviduoti. 

Apie priimtą sprendimą likviduoti mažąją bendriją likvidatorius arba likvidacinė komisija privalo viešai paskelbti mažosios bendrijos nuostatuose nurodytame šaltinyje tris kartus ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais arba paskelbti vieną kartą ir raštu pranešti visiems mažosios bendrijos kreditoriams.

Skelbime ir pranešime turi būti nurodytas mažosios bendrijos pavadinimas, kodas, buveinė, registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie likviduojamą mažąją bendriją, taip pat sprendimo likviduoti mažąją bendriją priėmimo data.

Atsiskaitymas su kreditoriais ir turto paskirstymas.

Likviduojamos mažosios bendrijos kreditorių reikalavimai tenkinami įstatymų nustatyta tvarka. Atsiskaičius su kreditoriais, likęs turtas paskirstomas mažosios bendrijos nariams proporcingai jų įnašų dydžiui, buvusiam sprendimo likviduoti mažąją bendriją priėmimo dieną.

Prieš priimant sprendimą likviduoti mažąją bendriją, taip pat būtina įvertinti galimas mokestines pasekmes, susijusias su pelno paskirstymu ar turto perdavimu nariams.

Likvidavimo pabaiga

Likviduota mažoji bendrija pasibaigia nuo jos išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Jeigu sprendimas likviduoti mažąją bendriją yra atšaukiamas, atitinkamas dokumentas turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Nutraukus mažosios bendrijos veiklą, dalis steigėjų pasirenka kitą teisinę formą, pavyzdžiui, asociacijos steigimą, kai veiklos tikslai tampa nekomerciniai ir orientuoti į bendruomeninę ar profesinę veiklą. Jei planuojama vykdyti socialines, švietimo ar kitas viešojo intereso iniciatyvas, gali būti svarstomas ir viešosios įstaigos (VŠĮ) steigimas kaip tinkama teisinė forma.

Jeigu nusprendžiama tęsti verslą, gali būti svarstomas naujo veiklos modelio pasirinkimas arba naujos įmonės steigimas, atsižvelgiant į strateginius tikslus ir veiklos perspektyvas. Viena iš alternatyvų mažajai bendrijai gali būti UAB steigimas.