PVM Lietuvoje 2026: tarifai, registracija, deklaravimas ir prievolės

2026-04-08

 Kas yra pridėtinės vertės mokestis (PVM)

 Kas yra PVM mokėtojas ir kas apmokestinama

 Kada ir kur atsiranda PVM prievolė

 Kokie PVM tarifai taikomi 2026 m.

 Kada registruotis PVM mokėtoju

 PVM deklaravimas, sumokėjimas ir sąskaitų registravimas

Kas yra pridėtinės vertės mokestis (PVM)?

Pridėtinės vertės mokestis (PVM) yra vienas svarbiausių netiesioginių mokesčių Lietuvos mokesčių sistemoje. Jo teisinį reglamentavimą nustato Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (toliau – PVM įstatymas).

PVM grindžiamas pridėtinės vertės apmokestinimo principu – kiekviename prekių tiekimo ar paslaugų teikimo etape apmokestinama sukurta vertė. Galutinę mokestinę naštą faktiškai prisiima galutinis vartotojas.

Pagrindiniai PVM bruožai:

PVM priskiriamas netiesioginiams mokesčiams, nes jis nėra tiesiogiai susijęs su asmens pajamomis ar turtu. Šis mokestis įtraukiamas į prekės ar paslaugos kainą, todėl jį faktiškai sumoka vartotojas, o pardavėjas veikia kaip tarpininkas – surenka PVM iš pirkėjo ir perveda jį į valstybės biudžetą.

PVM taip pat laikomas vartojimo mokesčiu, nes jo našta tenka galutiniam vartotojui, kuris prekes ar paslaugas įsigyja savo asmeniniams poreikiams ir jų nebenaudoja ekonominėje veikloje. Galutiniu PVM mokėtoju gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, jeigu jis neturi teisės į PVM atskaitą. Pavyzdžiui, verslo subjektas, kuris įsigytas prekes ar paslaugas naudoja ne ekonominėje veikloje, taip pat tampa galutiniu šio mokesčio mokėtoju.

PVM yra daugiapakopis mokestis, taikomas kiekviename prekių gamybos, paskirstymo ar prekybos etape. Tačiau kiekviename etape apmokestinama ne visa prekės vertė, o tik tuo etapu sukurta pridėtinė vertė. Tai reiškia, kad kiekvienas apmokestinamasis asmuo į biudžetą sumoka tik tą PVM dalį, kuri atitinka jo sukurtą vertę, taip išvengiant to paties produkto apmokestinimo visa verte kelis kartus.

PVM apskaičiuojamas taikant PVM sąskaitų faktūrų metodą. Kiekvienas apmokestinamas sandoris turi būti įformintas atitinkamu dokumentu, kuris yra pagrindas apskaičiuoti ir deklaruoti mokestį. Tam tikrais atvejais PVM sąskaitai faktūrai gali būti prilyginami ir kiti dokumentai, pavyzdžiui, kasos kvitai, kai taikoma supaprastinta apskaitos tvarka.

PVM yra proporcingas prekių ir paslaugų kainai, nes apskaičiuojamas kaip tam tikra procentinė dalis nuo jų vertės. Todėl didėjant kainai, proporcingai didėja ir mokėtina PVM suma. Šis požymis atspindi tiesioginį ryšį tarp mokesčio dydžio ir vartojimo išlaidų.

PVM sistema grindžiama principu, kad mokestis turi būti mokamas tik nuo sukurtos pridėtinės vertės. Dėl šios priežasties verslo subjektams suteikiama teisė į PVM atskaitą, leidžiančią iš pardavimo PVM atimti pirkimo PVM. Tai lemia, kad PVM laikomas neutraliu verslo atžvilgiu, nes neturi įtakos sandorių skaičiui ar verslo organizavimo formai.

Apibendrinant, PVM yra netiesioginis, vartojimo pobūdžio, daugiapakopis mokestis, kuris faktiškai tenka galutiniam vartotojui. Jis grindžiamas pridėtinės vertės apmokestinimu ir taikomas apmokestinamųjų asmenų vykdomiems sandoriams, užtikrinant nuoseklų mokesčio surinkimą į valstybės biudžetą.

Kas yra PVM mokėtojas ir kas apmokestinama?

PVM sistemos pagrindas yra apmokestinamasis asmuo, t. y. subjektas, vykdantis ekonominę veiklą. Tokiais asmenimis laikomi tiek Lietuvos, tiek užsienio subjektai, nepriklausomai nuo jų teisinės formos.

Pagal PVM direktyvą ir Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą (toliau – PVM įstatymas), apmokestinamasis asmuo yra bet kuris asmuo, savarankiškai vykdantis ekonominę veiklą. Vadovaujantis PVM įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi, ekonomine veikla laikomas paslaugų teikimas, taip pat gamyba, prekyba, žemės ūkio veikla, žuvininkystė, kasyba, profesinė veikla bei naudojimasis turtu ir (ar) turtinėmis teisėmis, kai ši veikla vykdoma siekiant gauti pajamų, nepriklausomai nuo to, ar siekiama pelno.

Ekonominei veiklai nepriskiriama darbo veikla, kaip ji apibrėžta PVM įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje, taip pat valstybės ir savivaldybių veikla, nurodyta to paties straipsnio 38 dalyje, net ir tais atvejais, kai už tokią veiklą mokami mokesčiai ar rinkliavos.

Paslaugų teikimu laikomas bet koks sandoris, susijęs su civilinių teisių objektu, jeigu pagal PVM įstatymo nuostatas toks sandoris nepriskiriamas prekių tiekimui (PVM įstatymo 7 straipsnis).

PVM objektas apibrėžia, kokie sandoriai yra apmokestinami šiuo mokesčiu. Remiantis PVM įstatymo 3 straipsniu, Lietuvos Respublikoje PVM objektu laikomas prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, kai tenkinamos visos šios sąlygos:

1. prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį;
2. prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas vyksta Lietuvos teritorijoje;
3. prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, veikdamas kaip toks, vykdydamas savo ekonominę veiklą. 

Be to, PVM objektu laikomas ir prekių bei paslaugų įsigijimas iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių, taip pat prekių importas, kai jos laikomos importuotomis Lietuvos teritorijoje.

Apibendrinant, PVM mokėtoju laikomas bet kuris asmuo, savarankiškai vykdantis ekonominę veiklą. PVM taikomas sandoriams, susijusiems su prekių tiekimu, paslaugų teikimu, jų įsigijimu iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių bei prekių importu, kai šie sandoriai atitinka PVM įstatyme nustatytas sąlygas.

Kada ir kur atsiranda PVM prievolė?

Apmokestinimo momentas – tai laikas, kada turi būti apskaičiuotas pardavimo PVM už tiekiamas prekes ar teikiamas paslaugas.

Pagal bendrąją taisyklę, PVM apskaičiuojamas išrašius prekių ar paslaugų PVM sąskaitą faktūrą. Jei PVM sąskaita faktūra neišrašoma, mokestinė prievolė atsiranda įvykus tam įvykiui, kuris įvyksta anksčiau: kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama, arba kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą.

Apmokestinamoji vertė yra suma, nuo kurios apskaičiuojamas PVM. Ją sudaro atlygis (be PVM), kurį prekių tiekėjas arba jo vardu veikiantis trečiasis asmuo gavo arba turi gauti už patiektas prekes ar suteiktas paslaugas.

Apmokestinimo vietos nustatymo principai

Prekių tiekimo, įsigijimo ir paslaugų teikimo vieta nustatoma remiantis dviem pagrindiniais principais, taikomais visoje Europos Sąjungoje:

• Paskirties principas – PVM apskaičiuojamas toje valstybėje, kur yra įsikūręs prekių ar paslaugų pirkėjas.
• Kilmės principas – PVM apskaičiuojamas toje valstybėje, kur yra įsikūręs prekių ar paslaugų pardavėjas. 

Taip pat taikomi specialūs principai. Nekilnojamojo turto buvimo vietos principas reiškia, kad su nekilnojamuoju turtu susiję sandoriai apmokestinami toje valstybėje, kur yra šis turtas.

Faktinio paslaugos panaudojimo vietos principas numato, kad PVM taikomas toje valstybėje, kur paslaugos faktiškai naudojamos. Tuo tarpu faktinio paslaugos atlikimo vietos principas reiškia, kad sandoriai apmokestinami toje valstybėje, kur paslauga faktiškai suteikiama arba vyksta renginys.

Taigi, PVM prievolė atsiranda tuo momentu, kai pagal įstatyme nustatytas taisykles atsiranda pareiga apskaičiuoti pardavimo PVM, o jos vieta nustatoma vadovaujantis prekių tiekimo, įsigijimo ar paslaugų teikimo vietos nustatymo principais.

Kokie PVM tarifai taikomi 2026 m.?

Lietuvoje taikoma kelių lygių PVM tarifų sistema, leidžianti diferencijuoti mokestinę naštą pagal prekių ir paslaugų pobūdį.

Standartinis PVM tarifas– 21 % – yra pagrindinis ir taikomas daugumai prekių bei paslaugų. Jis taikomas prekių tiekimui, paslaugų teikimui, importui ir prekių įsigijimui iš kitų Europos Sąjungos valstybių, kai netaikomi lengvatiniai tarifai ar PVM neapmokestinimas.

Lengvatiniai PVM tarifai taikomi socialiai jautrioms ar visuomenei svarbioms sritims. Nuo 2026-01-01 taikomas 12 % PVM tarifas šioms paslaugoms:

• turizmo teisės aktų nustatyta tvarka teikiamoms apgyvendinimo paslaugoms;
• keleivių ir jų bagažo vežimo paslaugoms reguliariais maršrutais, nustatytais Susisiekimo ministerijos, jos įgaliotos institucijos ar savivaldybių;
• meno ir kultūros įstaigų bei renginių lankymui, kai netaikomas PVM įstatymo 23 straipsnyje numatytas neapmokestinimas. 

5 % PVM tarifas taikomas tam tikroms specifinėms prekių grupėms:

• vaistams, medicinos pagalbos priemonėms ir specialiosios medicininės paskirties maisto produktams, kurių įsigijimas kompensuojamas, taip pat nekompensuojamiems receptiniams vaistams;
• asmenų su negalia techninės pagalbos priemonėms ir jų remontui;
• spausdintiems ir elektroniniams laikraščiams, žurnalams bei kitiems periodiniams leidiniams, išskyrus tam tikras duomenų bazes, netinkamo turinio ar daugiausia reklamos turinčius leidinius;
• nuo 2026-01-01 spausdintoms ir elektroninėms knygoms bei neperiodiniams informaciniams leidiniams, išskyrus kalendorius, užrašų knygeles ir panašius leidinius, taip pat leidinius, kuriuose dominuoja reklama ar audiovizualinis turinys. 

Be standartinio ir lengvatinių tarifų, taikomas ir 0 % PVM tarifas. Tai reiškia, kad sandoris yra apmokestinamas, tačiau taikomas nulinis tarifas, išlaikant teisę į PVM atskaitą.

0 % PVM tarifas taikomas:

• prekėms, eksportuojamoms už Europos Sąjungos ribų, ir su tuo susijusioms vežimo, draudimo bei finansinėms paslaugoms;
• laivams, orlaiviams ir jų atsargoms;
• tarptautinėms organizacijoms, diplomatinėms atstovybėms ir NATO kariniams vienetams tiekiamoms prekėms;
• auksui, taip pat paramai ir humanitarinei pagalbai skirtoms prekėms;
• prekėms, tiekiamoms į kitas Europos Sąjungos valstybes nares;
• tam tikroms paslaugoms, susijusioms su kilnojamųjų daiktų aptarnavimu, perdirbimu ir atstovavimu;
• muitinės prižiūrimoms prekėms ir prekėms, laikomoms PVM lengvatų sandėliuose;
• kitais įstatyme nustatytais atvejais, susijusiais su neapmokestinamomis prekėmis.

Taip pat PVM įstatymas numato tam tikras neapmokestinamas veiklas. Prie jų priskiriamos sveikatos priežiūros, socialinės paslaugos, švietimo ir mokymo veikla, finansinės ir draudimo paslaugos, taip pat kultūros, sporto ir pašto paslaugos. Neapmokestinami gali būti ir tam tikri nekilnojamojo turto sandoriai.

Apibendrinant, 2026 m. Lietuvoje taikomas 21 % standartinis PVM tarifas, taip pat 12 % ir 5 % lengvatiniai tarifai bei 0 % tarifas atskirais įstatyme nustatytais atvejais.

Kada registruotis PVM mokėtoju ir PVM deklaravimas

PVM mokėtojų registracija yra esminis šio mokesčio administravimo elementas, užtikrinantis tinkamą pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimą, deklaravimą ir sumokėjimą. Lietuvoje taikoma mažų įmonių schema, kuri tam tikrais atvejais leidžia išvengti įprasto PVM apmokestinimo, tačiau ši galimybė nėra absoliuti.

Nuo 2025 m. gegužės 1 d. Lietuvos juridinis ar fizinis asmuo, vykdantis ekonominę veiklą (apmokestinamasis asmuo), o tam tikrais atvejais ir juridinis asmuo, kuris nėra apmokestinamasis asmuo, privalo registruotis PVM mokėtoju, jeigu įvyksta bent viena iš įstatyme nustatytų sąlygų.

Pirmiausia, prievolė registruotis PVM mokėtoju atsiranda viršijus nustatytą pajamų ribą. Jeigu einamaisiais arba praėjusiais kalendoriniais metais bendra iš Lietuvos teritorijoje vykdomos PVM apmokestinamos ekonominės veiklos gauto arba gautino atlygio suma viršija 45 000 eurų, asmuo privalo registruotis PVM mokėtoju.

Antra, registracijos prievolė atsiranda viršijus prekių įsigijimo iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių ribą. Jeigu einamaisiais arba praėjusiais kalendoriniais metais iš kitų ES valstybių narių įsigytų ir į Lietuvą atgabentų prekių vertė (be PVM) viršija 14 000 eurų, asmuo taip pat privalo registruotis PVM mokėtoju.

Trečia, registracijos prievolė gali atsirasti ir tais atvejais, kai asmuo kontroliuoja kelis juridinius asmenis. Jei tokio asmens ir jo kontroliuojamų įmonių bendra pajamų suma iš PVM apmokestinamos veiklos viršija 45 000 eurų arba jų įsigytų prekių iš kitų ES valstybių narių vertė viršija 14 000 eurų, atsiranda pareiga registruotis.

Vis dėlto ši taisyklė netaikoma, jeigu įrodoma, kad įmonės veikia savarankiškai, jų valdymo organai nesutampa ir jos neveikia viena kitos naudai.

Papildomai, prievolė registruotis PVM mokėtoju atsiranda ir vykdant tam tikrus tarptautinius sandorius. Registruotis būtina, kai įsigyjamos paslaugos iš užsienio valstybių apmokestinamųjų asmenų, už kurias pagal įstatymą PVM turi būti apskaičiuotas ir sumokėtas Lietuvoje.

Taip pat registracija privaloma, kai teikiamos paslaugos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, kurių teikimo vieta laikoma kita valstybė narė (išskyrus atvejus, kai tokios paslaugos toje valstybėje neapmokestinamos arba joms taikomas 0 % tarifas).

Svarbu pažymėti, kad tam tikrais atvejais asmuo, nors ir privalo registruotis PVM mokėtoju, gali taikyti smulkiojo verslo schemą (SVS). Ši schema gali būti taikoma, jeigu pajamos iš PVM apmokestinamos veiklos Lietuvoje neviršija 45 000 eurų. Tokiu atveju nereikia apskaičiuoti PVM už Lietuvoje tiekiamas prekes ar teikiamas paslaugas (išskyrus tam tikras išimtis), tačiau asmuo vis tiek laikomas PVM mokėtoju.

PVM apskaičiavimas yra tiesiogiai susijęs su mokestiniu laikotarpiu, kuris priklauso nuo asmens statuso ir vykdomos veiklos pobūdžio. Įprastai juridiniams asmenims taikomas kalendorinis mėnuo, o fiziniams asmenims – kalendorinis pusmetis. Tačiau įstatymas suteikia galimybę pasirinkti ir kitą mokestinį laikotarpį.

Juridinis asmuo gali taikyti kalendorinį ketvirtį, jei jo pajamos neviršija 300 000 eurų, o fizinis asmuo gali pasirinkti mėnesinį laikotarpį. Vykdant sandorius su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, dažniausiai taikomas mėnesinis mokestinis laikotarpis.

PVM deklaravimas ir sumokėjimas yra neatsiejama PVM administravimo dalis, grindžiama nustatytais mokestiniais laikotarpiais ir terminais.

PVM deklaravimas ir sumokėjimas yra neatsiejama PVM administravimo dalis, grindžiama nustatytais mokestiniais laikotarpiais ir terminais. PVM deklaracija (forma FR0600) turi būti pateikiama ne vėliau kaip per 25 dienas po mokestinio laikotarpio (kalendorinio mėnesio, ketvirčio, pusmečio ar kito nustatyto laikotarpio) pabaigos.

Per tą patį terminą – iki 25 dienos po mokestinio laikotarpio pabaigos – privalo būti sumokėta ir apskaičiuota mokėtina PVM suma.

Išregistruojamo iš PVM mokėtojų registro arba likviduojamo asmens paskutinio mokestinio laikotarpio PVM deklaracija (forma FR0600) turi būti pateikta per 20 dienų po išregistravimo. Šioje deklaracijoje apskaičiuotas mokėtinas PVM turi būti sumokėtas ne vėliau kaip deklaracijos pateikimo dieną, tačiau bet kuriuo atveju – ne vėliau kaip iki nustatyto pateikimo termino pabaigos.

Tais atvejais, kai apmokestinamasis asmuo turi prievolę apskaičiuoti ir sumokėti PVM, tačiau nėra įsiregistravęs PVM mokėtoju, jis privalo teikti FR0608 formą – pridėtinės vertės mokesčio apyskaitą. Ši forma pateikiama pasibaigus mėnesiui, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos.

Be to, taikoma ir metinė PVM deklaracija (forma FR0516), kuri turi būti pateikiama, o joje apskaičiuota mokėtina suma sumokama iki kitų metų spalio 1 dienos.

Taikant specialias PVM schemas (OSS), deklaravimo terminai skiriasi:

• taikant Europos Sąjungoje neįsikūrusių asmenų schemą, deklaracija teikiama už kiekvieną kalendorinį ketvirtį iki kito ketvirčio pirmo mėnesio paskutinės dienos;
• taikant Europos Sąjungoje įsikūrusių asmenų schemą, deklaracija taip pat teikiama kas ketvirtį iki kito ketvirčio pirmo mėnesio paskutinės dienos;
• taikant importuojamų prekių schemą, deklaracija teikiama kas mėnesį iki kito mėnesio paskutinės dienos. 

Visos PVM deklaracijos (FR0600, FR0516, FR0608) teikiamos tik elektroniniu būdu per Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS).

PVM sąskaitų faktūrų registravimas

Siekiant užtikrinti skaidrų mokesčių administravimą, visos PVM mokėtojų gautos ir išrašytos PVM sąskaitos faktūros privalo būti registruojamos išmaniosios mokesčių administravimo sistemos i.MAS posistemyje i.SAF.

Šių registrų duomenys turi būti pateikiami mokesčių administratoriui:

• iki kito mėnesio 20 dienos, jei mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo arba ketvirtis;
• iki kito mėnesio 20 dienos, pasibaigus pusmečiui, jei mokestinis laikotarpis yra kalendorinis pusmetis. 

Apibendrinant, prievolė registruotis PVM mokėtoju atsiranda ne tik viršijus nustatytas pajamų ar įsigijimų ribas, bet ir vykdant tam tikrus tarptautinius sandorius ar kontroliuojant kelias įmones.

Tuo tarpu PVM deklaravimas grindžiamas aiškiai apibrėžtais mokestiniais laikotarpiais, deklaracijų pateikimo terminais ir pareiga tinkamai apskaityti visus PVM sąskaitų faktūrų duomenis.