Mažosios bendrijos vadovas ar atstovas. Kaip pasirinkti teisingai?

2026-02-05

Mažosios bendrijos vadovas yra vienasmenis valdymo organas, todėl jis atsako už kasdienę MB veiklą, sprendimų įgyvendinimą ir atstovavimą santykiuose su trečiaisiais asmenimis.

Mažosios bendrijos atstovas yra MB narių išrinktas asmuo. Jis veikia narių susirinkimo sprendimu ir tik gavęs rašytinį narių pritarimą, atlieka pavestas atstovavimo ir administracines funkcijas.

Mažosios bendrijos valdymo organai gali būti: vienasmenis valdymo organas vadovas (direktorius) arba mažosios bendrijos narių susirinkimas, iš kurio narių išrenkamas mažosios bendrijos atstovas. Tačiau, pasirinktas valdymo modelis turi tiesioginę įtaką kasdieniams procesams, atsakomybių pasiskirstymui ir administracinei naštai, todėl netinkamas sprendimas gali apsunkinti veiklą. Būtent dėl to pateikiame skirtumus tarp vadovo ir atstovo funkcijų:

Mažosios bendrijos narių susirinkimas, kaip vienintelis valdymo organas, yra tinkamas pasirinkimas tuomet, kai visi nariai siekia vienodai dalyvauti MB valdyme ir nenori vienam iš narių perduoti visų vadovo kompetencijai priskirtų funkcijų ir atsakomybių (nusprendžia nerinkti direktoriaus). Tokiu atveju, iš mažosios bendrijos narių išrenkamas atstovas, kuris gavęs rašytinį mažosios bendrijos narių pritarimą, vykdo jam pavestas funkcijas.

Jei mažąją bendriją steigia vienas asmuo, rekomenduojama pasirinkti valdymo organus – vadovą ir narių susirinkimą, nes pagrindinis vadovo (direktoriaus) privalumas yra galimybė sudaryti civilinę (vadovavimo) paslaugų sutartį, pagal kurią mokamas atlyginimas apmokestinamas 15 % gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) iki 12 VDU.

Su mažosios bendrijos nariu civilinė paslaugų sutartis gali būti sudaroma tik dėl su mažąja bendrija susijusių paslaugų teikimo ir (ar) darbų atlikimo mažajai bendrijai, išskyrus darbo santykių požymius turinčias sutartis, kaip tai nustatyta Mažųjų bendrijų įstatymo (MBĮ) 7 straipsnio 4 punkte. Svarbu paminėti, kad bendra pagal mažosios bendrijos nario su mažąja bendrija sudaryta civilinę sutartį suteiktų paslaugų ir darbų suma negali viršyti šimto tūkstančių eurų per kalendorinius metus. Viršijanti nustatytą dydį suma yra laikoma mažosios bendrijos pelno paskirstymu arba lėšomis, skirtomis mažosios bendrijos narių asmeniniams poreikiams.

Jei mažoji bendrija jau įsteigta ir pasirinktas valdymo organų modelis neatitinka jūsų poreikių, nereikia nerimauti, nes MB nuostatus galima pakeisti ir pasirinkti tinkamesnį valdymo variantą.

Mažosios bendrijos vadovas, atstovas: DUK

Kuris valdymo modelis sukelia didesnę administracinę naštą – vadovas ar atstovas?

Didesnę administracinę naštą sukelia mažosios bendrijos valdymo modelis be vadovo, kai veikia tik narių susirinkimas ir atstovas, nes daugumai sprendimų priimti reikalingi narių susirinkimo protokolai, rašytiniai narių pritarimai ir papildomi įgaliojimai.

Mažosios bendrijos narių susirinkimas ir atstovas, kaip valdymo organas, kokie iššūkiai kyla praktikoje?

Praktikoje pastebime, kad mažosios bendrijos, kurių valdymo organas yra mažųjų bendrijų narių susirinkimas, dažnai susiduria su tam tikrais iššūkiais pvz. tampa sudėtinga suteikti teisininkui ar buhalteriui įgaliojimus jungtis bendrijos vardu prie Registrų centro sistemos, VMI ar Sodros, taip pat teikti dokumentus licencijoms ar leidimams gauti. Be to, neretai kyla sunkumų atidarant banko sąskaitą, nes bankai paprastai reikalauja aiškiai apibrėžto atsakingo asmens, kurio šiuo valdymo modeliu formaliai nėra.

Kada verta keisti atstovą į vadovą augant mažajai bendrijai?

Atstovą į vadovą mažojoje bendrijoje verta keisti tuomet, kai didėja sandorių skaičius, darbuotojų kiekis arba atsiranda poreikis greitam ir operatyviam sprendimų priėmimui, nes vadovo institutas sumažina sprendimų priėmimo laiką, administracinę naštą ir teisinį neapibrėžtumą.