Šiame puslapyje galite rasti naudingas naujienas
2026-02-05
Mažosios bendrijos vadovas yra vienasmenis valdymo organas, todėl jis atsako už kasdienę MB veiklą, sprendimų įgyvendinimą ir atstovavimą santykiuose su trečiaisiais asmenimis.
Mažosios bendrijos atstovas yra MB narių išrinktas asmuo. Jis veikia narių susirinkimo sprendimu ir tik gavęs rašytinį narių pritarimą, atlieka pavestas atstovavimo ir administracines funkcijas.
Mažosios bendrijos valdymo organai gali būti: vienasmenis valdymo organas vadovas (direktorius) arba mažosios bendrijos narių susirinkimas, iš kurio narių išrenkamas mažosios bendrijos atstovas. Tačiau, pasirinktas valdymo modelis turi tiesioginę įtaką kasdieniams procesams, atsakomybių pasiskirstymui ir administracinei naštai, todėl netinkamas sprendimas gali apsunkinti veiklą. Būtent dėl to pateikiame skirtumus tarp vadovo ir atstovo funkcijų:
| Atsakomybės ir funkcijos | Atstovas | Vadovas |
| Yra mažosios bendrijos narys | Taip | Nebūtinai |
| Tvirtina sandorius, dėl kurių sprendimą yra priėmęs susirinkimas | Taip | Taip |
| Organizuoja ir kontroliuoja susirinkimo sprendimų vykdymą | Taip | Taip |
| Organizuoja MB apskaitą, FA sudarymą, teikimą RC | Taip | Taip |
| Yra valdymo organas | Ne | Taip |
| Sudaroma civilinių paslaugų sutartis | Ne | Taip |
| Organizuoja ir kontroliuoja susirinkimo sprendimų vykdymą | Ne | Taip |
| Organizuoja kasdieninę MB veiklą | Ne | Taip |
| Priima sprendimą tapti kitų JA steigėja, dalyve, steigti filialus, atstovybes, tvirtina jų nuostatus, skiria vadovus | Ne | Taip |
| Sudaro ir nutraukia darbo sutartis | Ne | Taip |
Mažosios bendrijos narių susirinkimas, kaip vienintelis valdymo organas, yra tinkamas pasirinkimas tuomet, kai visi nariai siekia vienodai dalyvauti MB valdyme ir nenori vienam iš narių perduoti visų vadovo kompetencijai priskirtų funkcijų ir atsakomybių (nusprendžia nerinkti direktoriaus). Tokiu atveju, iš mažosios bendrijos narių išrenkamas atstovas, kuris gavęs rašytinį mažosios bendrijos narių pritarimą, vykdo jam pavestas funkcijas.
Jei mažąją bendriją steigia vienas asmuo, rekomenduojama pasirinkti valdymo organus – vadovą ir narių susirinkimą, nes pagrindinis vadovo (direktoriaus) privalumas yra galimybė sudaryti civilinę (vadovavimo) paslaugų sutartį, pagal kurią mokamas atlyginimas apmokestinamas 15 % gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) iki 12 VDU. Prieš pasirenkant atlygio modelį rekomenduojama įvertinti mokestines pasekmes ir skirtumus tarp MB ir UAB.
Su mažosios bendrijos nariu civilinė paslaugų sutartis gali būti sudaroma tik dėl su mažąja bendrija susijusių paslaugų teikimo ir (ar) darbų atlikimo mažajai bendrijai, išskyrus darbo santykių požymius turinčias sutartis, kaip tai nustatyta Mažųjų bendrijų įstatymo (MBĮ) 7 straipsnio 4 punkte. Svarbu paminėti, kad bendra pagal mažosios bendrijos nario su mažąja bendrija sudaryta civilinę sutartį suteiktų paslaugų ir darbų suma negali viršyti šimto tūkstančių eurų per kalendorinius metus. Viršijanti nustatytą dydį suma yra laikoma mažosios bendrijos pelno paskirstymu arba lėšomis, skirtomis mažosios bendrijos narių asmeniniams poreikiams.
Jei mažoji bendrija jau įsteigta ir pasirinktas valdymo organų modelis neatitinka jūsų poreikių, nereikia nerimauti, nes MB nuostatus galima pakeisti ir pasirinkti tinkamesnį valdymo variantą.
Didesnę administracinę naštą sukelia mažosios bendrijos valdymo modelis be vadovo, kai veikia tik narių susirinkimas ir atstovas, nes daugumai sprendimų priimti reikalingi narių susirinkimo protokolai, rašytiniai narių pritarimai ir papildomi įgaliojimai.
Praktikoje pastebime, kad mažosios bendrijos, kurių valdymo organas yra mažųjų bendrijų narių susirinkimas, dažnai susiduria su tam tikrais iššūkiais pvz. tampa sudėtinga suteikti teisininkui ar buhalteriui įgaliojimus jungtis bendrijos vardu prie Registrų centro sistemos, VMI ar Sodros, taip pat teikti dokumentus licencijoms ar leidimams gauti. Be to, neretai kyla sunkumų atidarant banko sąskaitą, nes bankai paprastai reikalauja aiškiai apibrėžto atsakingo asmens, kurio šiuo valdymo modeliu formaliai nėra.
Atstovą į vadovą mažojoje bendrijoje verta keisti tuomet, kai didėja sandorių skaičius, darbuotojų kiekis arba atsiranda poreikis greitam ir operatyviam sprendimų priėmimui, nes vadovo institutas sumažina sprendimų priėmimo laiką, administracinę naštą ir teisinį neapibrėžtumą.
Kai kuriais atvejais, sparčiai augant verslui, gali būti svarstomas ir mažosios bendrijos pertvarkymas į kitą teisinę formą, pavyzdžiui UAB ar VšĮ.
Visos teisės saugomos MB Lamigra – 2026
Užpildykite formą, nurodykite Jus dominančią įmonę ir mes nedelsiant su Jumis susisieksime