Pelno mokestis 2026 metais: kas pasikeitė, kokios lengvatos galioja ir kaip verslui sutaupyti?
2026-10-26
Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo nauji Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai, aktualūs tiek naujai steigiamoms įmonėms, tiek jau veikiančiam verslui.
Nors daugiausia dėmesio sulaukė padidėję pelno mokesčio tarifai, yra ir gerų naujienų. Pradedantys verslininkai nuo šiol gali nemokėti pelno mokesčio net dvejus mokestinius laikotarpius, taip pat, panaikintas darbuotojų skaičiaus ribojimas.
Tačiau vien žinoti mokesčio tarifą nepakanka. Svarbu suprasti, kada galima pasinaudoti lengvatomis, kokios sąlygos taikomos ir kaip verslo sprendimai gali paveikti mokestines prievoles ateityje.
Pelno mokestis – Lietuvos vienetų ir užsienio vienetų nuolatinių buveinių apmokestinamajam pelnui taikomas mokestis, kurio standartinis tarifas nuo 2026 m. mokestinio laikotarpio yra 17 %, o smulkiesiems vienetams, kurių pajamos neviršija 300 000 Eur ir kurie atitinka kitas įstatyme nustatytas sąlygas, taikomas 7 % tarifas. Naujai įregistruoti smulkieji vienetai pirmuosius du mokestinius laikotarpius gali taikyti 0 % tarifą, jei atitinka įstatyme nustatytas sąlygas.
Kaip keitėsi pelno mokestis 2024–2026 metais?
Per dvejus metus standartinis pelno mokesčio tarifas padidėjo nuo 15 iki 17 procentų, o lengvatinis – nuo 5 iki 7 procentų.
Pelno mokesčio tarifas | 2024 m. | 2025 m. | Nuo 2026 m. |
Standartinis | 15 % | 16 % | 17 % |
Lengvatinis smulkioms įmonėms | 5 % | 6 % | 7 % |
Naujoms įmonėms | 0 % pirmąjį laikotarpį | 0 % pirmąjį laikotarpį | 0 % pirmuosius du laikotarpius |
Darbuotojų skaičiaus riba lengvatai | 10 | 10 | Panaikinta |
Pajamų riba lengvatai | 300 000 € | 300 000 € | 300 000 € |
Lengvatiniai tarifai taikomi tik atitinkant visas Pelno mokesčio įstatyme nustatytas sąlygas. Šie tarifai nėra automatiškai suteikiami visoms mažoms įmonėms.
Kokie pelno mokesčio tarifai galioja 2026 metais?
Standartinis tarifas – 17 %
Šis tarifas taikomas Lietuvos įmonių apmokestinamajam pelnui, jeigu jos neturi teisės taikyti lengvatinio tarifo arba kitų specialių apmokestinimo nuostatų.
Pavyzdžiui, jeigu UAB per metus uždirbo 100 000 € apmokestinamojo pelno, taikant standartinį tarifą pelno mokestis sudarys 17 000 €.
Svarbu: pelno mokestis apskaičiuojamas ne nuo visos įmonės apyvartos, o nuo apmokestinamojo pelno, nustatyto pagal Pelno mokesčio įstatymą.
Lengvatinis tarifas – 7 %
Smulkios įmonės, kurių mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 €, gali taikyti 7 % pelno mokesčio tarifą, jeigu joms netaikomi įstatyme nustatyti susijusių įmonių apribojimai.
Nuo 2026 m. nebetaikoma ankstesnė sąlyga, kad įmonėje turi dirbti ne daugiau kaip 10 darbuotojų.
Tai reiškia, kad įmonė, turinti, pavyzdžiui, 15 darbuotojų, tačiau neviršijanti 300 000 € metinių pajamų, taip pat gali pretenduoti į lengvatinį tarifą.
Naujoms įmonėms – 0 %
Nuo 2026 m. naujai įregistruotos įmonės gali taikyti 0 % pelno mokesčio tarifą pirmąjį ir antrąjį mokestinius laikotarpius, jeigu atitinka visas įstatymo sąlygas.
Ši lengvata gali būti taikoma tiek MB, tiek UAB, tačiau teisinė forma savaime nesuteikia teisės į lengvatą.
Nulinis pelno mokestis dvejus metus: ką būtina žinoti?
Tai vienas svarbiausių 2026 m. pakeitimų pradedančiajam verslui.
Iki 2026 m. 0 % tarifas buvo taikomas tik pirmąjį mokestinį laikotarpį. Nuo 2026 m. lengvata išplėsta iki dviejų laikotarpių.
Kad įmonė galėtų pasinaudoti lengvata, turi būti įvykdytos šios sąlygos:
- Kiekvieno iš pirmųjų dviejų mokestinių laikotarpių pajamos neturi viršyti 300 000 €.
- Įmonės dalyviai turi būti tik fiziniai asmenys.
- Įmonei neturi būti taikomi Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje numatyti susijusių vienetų apribojimai.
- Per tris iš eilės einančius mokestinius laikotarpius, įskaitant pirmuosius dvejus, įmonė negali būti likviduojama, reorganizuojama, jos veikla negali būti sustabdoma, o akcijos ar dalys negali būti perleidžiamos naujiems dalyviams.
Svarbi išimtis: jeigu įmonė įsteigta 2025 m. ir pirmąjį laikotarpį teisėtai taikė 0 % tarifą, 2026 m. ji taip pat gali pasinaudoti nuliniu tarifu, jeigu atitinka nustatytas sąlygas.
Be to, 300 000 € pajamų riba vertinama kiekvienam mokestiniam laikotarpiui atskirai. Todėl vien tai, kad pirmaisiais metais riba buvo viršyta, savaime neatima galimybės antraisiais metais taikyti 0 % tarifą.
Kodėl svarbu atskirti mokestinį laikotarpį nuo kalendorinių metų?
Įstatymas kalba apie du mokestinius laikotarpius, o ne garantuotus 24 mėnesius.
Pavyzdžiui, jeigu įmonė įsteigiama 2026 m. spalį ir jos mokestiniai metai sutampa su kalendoriniais, pirmasis mokestinis laikotarpis baigsis 2026 m. gruodžio 31 d.
Taigi lengvata galėtų būti taikoma 2026 ir 2027 mokestiniams laikotarpiams, tačiau realiai tai būtų maždaug 15 mėnesių, o ne dveji pilni veiklos metai.
Todėl prieš steigiant įmonę verta įvertinti, ar verslui tinkamas su kalendoriniais metais nesutampantis mokestinis laikotarpis. Jis turi būti pagrįstas veiklos pobūdžiu, o ne vien siekiu formaliai prailginti lengvatą.
Kitos svarbios pelno mokesčio lengvatos ir pakeitimai
Momentinis ilgalaikio turto nusidėvėjimas
Nuo 2026 m. įmonėms suteikta galimybė tam tikro naujai įsigyto ilgalaikio turto įsigijimo kainą atskaityti iš karto, tą mokestinį laikotarpį, kai turtas pradedamas naudoti.
Tai aktualu įmonėms, investuojančioms į įrenginius, kompiuterinę techniką, programinę įrangą, įsigytas teises ir tam tikras transporto priemones.
Pavyzdžiui, įmonė įsigyja reikalavimus atitinkančią įrangą už 20 000 €. Vietoje įprasto nusidėvėjimo paskirstymo per kelerius metus ji gali visą tinkamą sumą pripažinti leidžiamais atskaitymais tais metais, kai įranga pradedama naudoti.
Tačiau būtina įvertinti dvi sąlygas: turtas turi būti naudojamas veikloje ne trumpiau kaip trejus metus (kitaip gali tekti perskaičiuoti mokestį), o tai pačiai turto įsigijimo kainai negalima kartu taikyti investicinio projekto lengvatos.
Investicinių projektų lengvata
Įmonėms, investuojančioms į reikalavimus atitinkantį ilgalaikį turtą, gali būti taikoma investicinio projekto lengvata pagal Pelno mokesčio įstatymo 46¹ straipsnį.
Ji leidžia sumažinti apmokestinamąjį pelną tinkamomis investicijų išlaidomis, laikantis įstatyme nustatytų apribojimų.
Ši lengvata ypač aktuali gamybos, technologijų, procesų modernizavimo ir produktyvumo didinimo projektams. Vis dėlto ne kiekvienas įrangos įsigijimas automatiškai laikomas investiciniu projektu.
Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) lengvatos
Verslai, vykdantys reikalavimus atitinkančią MTEP veiklą, gali pasinaudoti specialiais išlaidų atskaitymais. Tam tikrais atvejais MTEP veikloje sukurto turto komercializavimo pelnui taip pat gali būti taikomas 7 % tarifas.
Šios lengvatos aktualios ne tik laboratorijoms ar mokslo įstaigoms, bet ir technologinius sprendimus kuriančioms įmonėms. Esminė sąlyga – veikla turi atitikti MTEP kriterijus ir būti tinkamai dokumentuota.
Stipendijų išlaidų atskaitymas
Nuo 2026 m. numatyta galimybė iš pajamų atskaityti iki 2 500 € per mokestinį laikotarpį mokamų stipendijų, jeigu jos atitinka įstatymo sąlygas.
Ši nuostata gali būti naudinga įmonėms, bendradarbiaujančioms su aukštosiomis mokyklomis ir investuojančioms į būsimus matematikos, gyvybės, inžinerijos bei technologijų mokslų specialistus. Būtinos atitinkamos trišalės sutartys ir kitos sąlygos.
Mokestinių nuostolių perkėlimas
Nuo 2026 m. suvienodinti tam tikrų mokestinių nuostolių atskaitymo ribojimai. Bendra atskaitomų nuostolių suma paprastai negali viršyti 70 % atitinkamai apskaičiuoto mokestinio laikotarpio pelno prieš ankstesnių laikotarpių nuostolių atskaitymą.
Smulkiųjų vienetų, kuriems taikomas 7 % tarifas, nuostolių perkėlimui numatyta išimtis.
Tai ypač svarbu augančioms įmonėms, kurios pirmaisiais veiklos metais investavo ir patyrė nuostolių, o vėliau pradėjo uždirbti pelną.
TOP 3 patarimai naujam verslui
1. Įmonės steigimo datą ir mokestinius metus planuokite iš anksto.
Jei planuojate įsteigti įmonę metų pabaigoje, apsvarstykite, kaip bus nustatytas pirmasis mokestinis laikotarpis. Netinkamai suplanuotas steigimo laikas gali reikšti, kad dalis dvejų mokestinių laikotarpių 0 % lengvatos bus išnaudota vos per kelis mėnesius.
2. Prieš steigimą įvertinkite akcininkų ir kitų įmonių struktūrą.
Jei jau valdote kitą įmonę arba naują verslą steigiate su partneriu, patikrinkite susijusių vienetų taisykles. Dėl jų 0 % ar 7 % lengvata gali būti netaikoma, nors naujos įmonės pajamos neviršija 300 000 €.
3. Nepamirškite, kad 0 % tarifas nereiškia, jog nėra mokestinių prievolių.
Net jeigu įmonės pelnui taikomas 0 % tarifas, ji turi tinkamai tvarkyti apskaitą, pateikti privalomas deklaracijas ir vykdyti kitas mokestines prievoles. Be to, pelno paskirstymas savininkams gali sukelti atskiras mokestines pasekmes.
TOP 3 patarimai augančiam verslui
1. Stebėkite 300 000 € pajamų ribą, o ne tik pelną.
Įmonei augant, svarbu prognozuoti metines pajamas. Viršijus lengvatai nustatytą ribą, gali tekti taikyti standartinį 17 % pelno mokesčio tarifą visam apmokestinamajam pelnui, o ne vien ribą viršijančiai jo daliai.
2. Prieš investuodami palyginkite mokestines lengvatas.
Įsigyjant naują įrangą ar modernizuojant veiklą, verta palyginti momentinį nusidėvėjimą su investicinio projekto lengvata. Pasirinkimas gali paveikti ne tik mokėtiną pelno mokestį, bet ir įmonės pinigų srautus.
3. Planuodami įmonių grupę, įvertinkite visos struktūros mokestines pasekmes.
Steigiant papildomas įmones, pritraukiant investuotojus ar reorganizuojant verslą, būtina iš anksto įvertinti susijusių vienetų taisykles, sukauptų nuostolių panaudojimą ir galimą lengvatų praradimą.
Kokie pelno mokesčio pakeitimai numatyti nuo 2027 metų?
Nuo 2027 m. įsigalios papildomas Pelno mokesčio įstatymo pakeitimas, susijęs su užsienio vienetų dalių perleidimu.
Tam tikromis sąlygomis turto vertės padidėjimo pajamų neapmokestinimo lengvata bus taikoma ne tik akcijų, bet ir reikalavimus atitinkančių užsienio ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų dalių perleidimui.
Šis pakeitimas ypač aktualus Lietuvos įmonėms, turinčioms investicijų į užsienio bendroves arba planuojančioms tarptautinius įsigijimus ir pardavimus.
Apibendrinimas
2026 m. pelno mokesčio pakeitimai verslui atnešė tiek didesnę mokestinę naštą, tiek naujų galimybių.
Pradedantiesiems didžiausias privalumas – galimybė dvejus mokestinius laikotarpius taikyti 0 % pelno mokesčio tarifą. Smulkiajam verslui palankus darbuotojų skaičiaus apribojimo panaikinimas, o augančioms įmonėms aktualios naujos investicijų ir turto nusidėvėjimo galimybės.
Svarbiausia – mokesčius planuoti ne tada, kai ateina laikas pateikti deklaraciją, o priimant sprendimus dėl įmonės steigimo, investicijų ir plėtros.
Pelno mokestis 2026: DUK
Ar keičiant ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvus reikia VMI sutikimo?
Nuo 2026 m. mokestinio laikotarpio – ne. Pakanka įmonės vadovo patvirtinto laisvos formos vidaus dokumento, kuriame nurodoma turto grupė, buvę ir nauji nusidėvėjimo normatyvai bei objektyvios aplinkybės, dėl kurių jie keičiami. Nauji normatyvai negali būti mažesni už nustatytus Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje, išskyrus įstatyme numatytus atvejus.
Ar į 300 000 Eur pajamų ribą įtraukiamos neapmokestinamosios pajamos?
Taip. Vertinamos visos mokestinio laikotarpio pajamos, įskaitant neapmokestinamąsias, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Jei vienetas su kitais vienetais susijęs Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatytais būdais, šių vienetų pajamos sumuojamos ir riba vertinama bendrai.
Ar mažoji bendrija gali taikyti 0 % pelno mokesčio tarifą?
Taip, nuo 2026 m. mokestinio laikotarpio – pirmuosius du mokestinius laikotarpius, jei atitinka visas Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies sąlygas. Reikalavimą, kad dalyviai būtų tik fiziniai asmenys, mažoji bendrija atitinka savaime, nes jos nariais gali būti tik fiziniai asmenys.
Ar momentinį nusidėvėjimą galima taikyti tik daliai to paties tipo turto?
Taip. Įmonė pagal savo vidaus tvarką dėl kiekvieno ilgalaikio turto vieneto, kuriam gali būti taikomas momentinis nusidėvėjimas, sprendžia, ar taikyti momentinį nusidėvėjimą, ar įprastą nusidėvėjimą per kelerius metus.
Ar 0 % ir 7 % tarifus gali taikyti pelno nesiekiantys vienetai?
Taip. Lengvatiniai tarifai taikomi ir pelno nesiekiantiems vienetams, pavyzdžiui, viešosioms įstaigoms, jei jie atitinka pajamų ribą ir kitas Pelno mokesčio įstatymo sąlygas.