Juridinių asmenų nemokumas

2026-10-26

Juridinių asmenų nemokumą Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (JANĮ). Pagal šio įstatymo 2 straipsnį, juridinis asmuo laikomas nemokiu, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų:

  • Juridinis asmuo negali laiku vykdyti savo turtinių prievolių.
  • Juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

Įstatyme taip pat apibrėžiama juridinio asmens nemokumo tikimybė – situacija, kai realiai tikėtina, kad juridinis asmuo taps nemokus per artimiausius tris mėnesius. Svarbu atskirti jau atsiradusį nemokumą nuo jo tikimybės, nes nuo to priklauso juridinio asmens vadovo pareigos ir galimybės inicijuoti nemokumo procesą.

Nemokumas nebūtinai reiškia juridinio asmens veiklos pabaigą. Atsižvelgiant į juridinio asmens finansinę padėtį, gyvybingumą ir įstatyme nustatytas sąlygas, gali būti taikomas restruktūrizavimo arba bankroto procesas.

Juridinio asmens nemokumas – teisinė juridinio asmens būsena, kai jis laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba jo įsipareigojimai viršija turto vertę. Juridinių asmenų nemokumo įstatymas nemokiam juridiniam asmeniui numato du procesus: restruktūrizavimą ir bankrotą.

Juridinio asmens restruktūrizavimas ir bankrotas: pagrindiniai skirtumai

Juridinio asmens restruktūrizavimas

Restruktūrizavimo procesu siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto. Tam gali būti taikomos ekonominės, techninės, organizacinės ir kitos priemonės, taip pat pasitelkiama kreditorių pagalba.

Pagal JANĮ 21 straipsnį, restruktūrizavimo byla keliama, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

  • Juridinis asmuo turi finansinių sunkumų.
  • Juridinis asmuo yra gyvybingas.
  • Juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto.

Juridinio asmens bankrotas

Skirtingai nei restruktūrizavimu, bankroto procesu siekiama likviduoti juridinį asmenį, jo turtu tenkinant kreditorių reikalavimus.

Pagal JANĮ 21 straipsnį, bankroto byla keliama, kai juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Bankroto procesas gali būti vykdomas tiek teismo, tiek ne teismo tvarka, laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų.

Nemokumo proceso inicijavimas: teisė ir pareiga

Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 4 ir 5 straipsniuose nustatyta, kas turi teisę inicijuoti nemokumo procesą ir kokiais atvejais tai tampa privaloma.

Teisę inicijuoti nemokumo procesą turi:

  • Juridinio asmens vadovas, esant juridinio asmens nemokumo tikimybei.
  • Kreditorius, kurio reikalavimo įvykdymo terminas jau yra suėjęs.

Pagal JANĮ 5 straipsnį, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, nemokumo procesą privalo inicijuoti jo vadovas, o nemokumui paaiškėjus likvidavimo metu – likvidatorius. Kreditorius restruktūrizavimo procesą gali inicijuoti tik tada, kai jo pradelsti reikalavimai viršija 10 minimaliųjų mėnesinių algų (MMA) dydį (JANĮ 4 straipsnio 2 dalis).

Juridinio asmens vadovo pareigos gresiant nemokumui

Juridinio asmens vadovo pareigos priklauso nuo to, ar nemokumas dar tikėtinas, ar juridinis asmuo jau tapo nemokus.

Esant nemokumo tikimybei, vadovas privalo:

  • Nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie nemokumo tikimybę ir siūlyti spręsti finansinių sunkumų klausimą.
  • Imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti.
  • Vengti tyčinių ar dėl didelio neatsargumo atliekamų veiksmų, kurie galėtų kelti pavojų juridinio asmens gyvybingumui.

Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, vadovas privalo nedelsdamas informuoti jo dalyvius, siūlyti spręsti mokumo atkūrimo klausimą, inicijuoti nemokumo procesą ir toliau saugoti kreditorių interesus bei juridinio asmens gyvybingumą.

Jeigu anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti nevykdomas arba vykdomas netinkamai, vadovas privalo inicijuoti nemokumo procesą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tada, kai apie tai sužinojo arba turėjo sužinoti.

Nemokumo proceso inicijavimo tvarka

Nemokumo proceso inicijavimo tvarka priklauso nuo to, ar jį inicijuoja juridinis asmuo, ar kreditorius (JANĮ 8 ir 9 straipsniai).

Pranešimas gali būti siunčiamas registruotu laišku, įteikiamas per antstolį ar pasiuntinių paslaugų teikėją arba pateikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų. Ne elektroninėmis ryšių priemonėmis išsiųstas pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo, o siunčiant elektroniniu būdu būtina gauti patvirtinimą apie pranešimo gavimą.

Kai procesą inicijuoja juridinis asmuo

Juridinio asmens vadovas arba likvidatorius apie inicijuojamą nemokumo procesą turi pranešti kreditoriams. Pranešime nurodoma neįvykdyta prievolė ir pažymima, kad, per nustatytą terminą nesudarius susitarimo dėl pagalbos arba nepriėmus sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, juridinis asmuo kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo.

Susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo kreditoriui dienos. Pagal JANĮ 16 straipsnį, teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo paprastai atsiranda pasibaigus nustatytam terminui. Tačiau įstatyme numatytais atvejais ši teisė atsiranda nuo atitinkamo pranešimo apie inicijuojamą nemokumo procesą įteikimo dienos. Praėjus trims mėnesiams nuo teisės kreiptis į teismą atsiradimo dienos, nemokumo proceso inicijavimui iš naujo taikomos JANĮ 8 ir 9 straipsnių nuostatos.

Kai procesą inicijuoja kreditorius

Kreditorius paprastai inicijuoja nemokumo procesą pateikdamas juridiniam asmeniui pranešimą apie neįvykdytą neginčijamą prievolę.

Pranešime nurodoma, kad kreditorius kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo, jeigu per nustatytą terminą juridinis asmuo neįvykdys prievolės, nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba nebus priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka.

Šiuo atveju taip pat nustatomas 15–30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo juridiniam asmeniui dienos.

JANĮ 8 straipsnio 4 dalyje ir 9 straipsnio 4 dalyje numatytos išimtys, kai gali būti netaikomi reikalavimai dėl susitarimo dėl pagalbos siūlymo, sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priėmimo ir nustatyto termino. Jos taikomos, kai anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos nevykdomas arba netinkamai vykdomas, taip pat kai antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus dėl juridinio asmens turto ar pajamų nebuvimo. Papildoma išimtis taikoma, kai bankroto procesą dėl juridinio asmens nemokumo inicijuoja likvidatorius (JANĮ 8 straipsnio 4 dalis). Visais šiais atvejais išlieka pareiga tinkamai pranešti apie inicijuojamą nemokumo procesą.

Bankroto procesas ne teismo tvarka

Pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 11 straipsnį, bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka, jeigu sprendimo priėmimo dieną tenkinamos šios sąlygos:

  • Teismuose nėra iškelta bylų ir nevyksta išankstinis ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka, kuriuose juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai, įskaitant susijusius su darbo santykiais.
  • Į juridinio asmens turtą nėra nukreiptas išieškojimas pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus.
  • Nėra atliekamas mokestinis tyrimas ar mokestinis patikrinimas.

Jeigu šios sąlygos netenkinamos, bankroto procesas ne teismo tvarka galimas tik gavus atitinkamų asmenų – mokesčių administratoriaus, ieškovo ir (ar) išieškotojo – sutikimą.

Be to, sprendimui vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka turi pritarti kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudaro ne mažiau kaip 3/4 visų juridinio asmens įsipareigojimų sumos sprendimo priėmimo dieną. Į šią sumą įtraukiami ir įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai dar nėra pasibaigę.

Bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, teismo kompetencijai priskirtus klausimus sprendžia kreditorių susirinkimas, kuris taip pat skiria nemokumo administratorių. Šiam procesui taikomos bankrotą teismo tvarka reglamentuojančios nuostatos, išskyrus administratoriaus atrankos ir teismo skiriamų procesinių baudų reguliavimą (JANĮ 12 straipsnis).

Teismo nutarties dėl nemokumo bylos priėmimo terminai

Pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 25 straipsnį, teismas nutartį dėl nemokumo bylos iškėlimo turi priimti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pareiškimo priėmimo dienos. Dėl svarbių priežasčių šis terminas gali būti pratęstas vieną kartą, tačiau ne ilgiau kaip 30 dienų.

Juridinio asmens statusas priklauso nuo priimtos nutarties:

  • Iškėlus restruktūrizavimo bylą, juridinis asmuo įgyja restruktūrizuojamo juridinio asmens statusą.
  • Iškėlus bankroto bylą, juridinis asmuo įgyja bankrutuojančio juridinio asmens statusą.

Abiem atvejais atitinkamas statusas įgyjamas tik įsiteisėjus teismo nutarčiai. Pažymėtina, kad bankrutuojančio juridinio asmens statusas taip pat siejamas su bankroto procesu ne teismo tvarka. Pagal JANĮ 2 straipsnio 1 dalį, bankrutuojančiu juridiniu asmeniu laikomas ir juridinis asmuo, kurio bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka ir kuriam dar nepradėtos įstatyme nustatytos likvidavimo dėl bankroto procedūros.

Kreditorių teisės ir reikalavimų pateikimas nemokumo procese

Pagal JANĮ 41 straipsnį, kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Reikalavimų pateikimo terminai skiriasi priklausomai nuo to, ar kreditorių reikalavimai atsirado iki nemokumo bylos iškėlimo, ar po jos iškėlimo dėl nemokumo procedūrų vykdymo:

  • Iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradę reikalavimai pateikiami per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos.
  • Po nemokumo bylos iškėlimo dėl nemokumo procedūrų vykdymo atsiradę reikalavimai gali būti pateikiami per 30 dienų nuo jų atsiradimo dienos.

Nemokumo administratorius patikrina kreditorių reikalavimus pagrindžiančius dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda juos tvirtinti teismui, kartu pateikdamas savo nuomonę dėl jų pagrįstumo. Teismas administratoriaus prašymu gali šį terminą pratęsti ne ilgiau kaip 14 dienų. Bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, kreditorių reikalavimus tvirtina kreditorių susirinkimas.

Svarbu laikytis įstatyme nustatytų kreditorių reikalavimų pateikimo terminų. Praleidus kreditorių reikalavimų pateikimo terminą, reikalavimo teisė pasibaigia, išskyrus JANĮ 41 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytus atvejus. Teismas gali priimti pavėluotus reikalavimus, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Terminas taip pat nelaikomas praleistu, kai kreditoriaus civiliniai ieškiniai nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui perduodami Baudžiamojo proceso kodekso arba Komercinio arbitražo įstatymo nustatyta tvarka.

Pagal JANĮ 41 straipsnio 7 dalį, reikalavimus pateikę kreditoriai turi teisę susipažinti su kitų kreditorių sąrašu ir jų reikalavimų sumomis. Nemokumo administratorius šią informaciją turi pateikti per 20 dienų nuo prašymo gavimo. Pagal JANĮ 43 straipsnį, kreditoriai, kurių reikalavimai patvirtinti, turi teisę dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimuose, teikti siūlymus, skųsti kreditorių susirinkimo ar komiteto sprendimus ir gauti informaciją apie juridinio asmens finansinę būklę bei nemokumo procesą.

Juridinio asmens vadovo atsakomybė

Pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13 straipsnį, juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

Be to, teismas gali nuo vienų iki penkerių metų apriboti vadovo teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas arba būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu vadovas:

  • Neinicijavo nemokumo proceso, nors pagal įstatymą privalėjo tai padaryti.
  • Savo veiksmais ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą.
  • Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos.

Apibendrinimas

Juridinių asmenų nemokumo atveju, atsižvelgiant į jų finansinę padėtį, gyvybingumą ir įstatyme nustatytas sąlygas, gali būti taikomas restruktūrizavimo arba bankroto procesas. Siekiant apsaugoti kreditorių interesus ir užtikrinti tinkamą nemokumo proceso eigą, svarbu laiku įvertinti juridinio asmens finansinę būklę, laikytis proceso inicijavimo tvarkos ir vykdyti JANĮ nustatytas pareigas.

Juridinio asmens nemokumas: DUK

Ar įmonė laikoma nemokia, kai pradelstos skolos viršija pusę turto vertės?

Ne, galiojantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymas tokio kriterijaus nenumato. Nuo 2020 m. sausio 1 d. taikomas įstatymas juridinį asmenį laiko nemokiu, kai jis laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba jo įsipareigojimai viršija turto vertę. Kriterijus, kad pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, buvo įtvirtintas ankstesniame Įmonių bankroto įstatyme, o dabar nemokumas vertinamas pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį.

Kuriame teisme keliama juridinio asmens nemokumo byla?

Juridinio asmens nemokumo byla keliama apygardos teisme pagal juridinio asmens buveinės vietą (JANĮ 15 straipsnis). Jeigu teismas gauna kelis pareiškimus dėl to paties juridinio asmens bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo, jie nagrinėjami kartu.

Ar iškėlus nemokumo bylą įmonė gali mokėti senas skolas?

Ne, nuo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo arba nemokumo bylos nutraukimo draudžiama vykdyti iki tol neįvykdytas juridinio asmens finansines prievoles, išieškoti skolas ir skaičiuoti netesybas bei palūkanas už anksčiau atsiradusias prievoles, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (JANĮ 28 straipsnis). Einamuosius mokėjimus, reikalingus veiklai užtikrinti, juridinis asmuo moka ir toliau.

Kas nutinka, jeigu bankrutuojančios įmonės turto nepakanka bankroto išlaidoms?

Kai juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, teismas bankroto bylą kelia tik tada, kai pareiškėjas įmoka teismo nustatytą sumą į teismo depozitinę sąskaitą arba nemokumo administratorius sutinka prisiimti išlaidų riziką (JANĮ 23 straipsnis). Jeigu per 30 dienų nuo teismo pranešimo nė vienas administratorius nesutinka, teismas atsisako iškelti bylą ir paveda inicijuoti juridinio asmens likvidavimą Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojo iniciatyva. Kai tokiu būdu bankroto byla iškeliama ūkinės komercinės veiklos nevykdančiam juridiniam asmeniui, ji nagrinėjama supaprastinta tvarka.

Ar iškeltą bankroto bylą galima nutraukti?

Taip, teismas bankroto bylą nutraukia šiais keturiais pagrindais: visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų, juridinis asmuo atsiskaito su visais kreditoriais, patvirtinama taikos sutartis arba iškeliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 78 straipsnis). Restruktūrizavimo bylą vietoj bankroto bylos galima iškelti tik tol, kol neįsiteisėjo teismo nutartis likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto.

Ar galite padėti inicijuoti įmonės bankrotą?

Taip, Lamigra įvertina įmonės skolas, turtą ir galimą vadovų atsakomybę, rengia pranešimus kreditoriams ir pareiškimą teismui arba ruošia dokumentus bankrotui ne teismo tvarka.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Susisiekite

Užpildykite formą, nurodykite Jus dominančią įmonę ir mes nedelsiant su Jumis susisieksime