Ar gali MB narys dirbti pagal darbo sutartį? Atsakymas ir alternatyvos

2026-06-12

Daugelis žmonių, pirmą kartą steigiančių mažąją bendriją, tikisi vieno paprasto dalyko – dirbti savo įmonėje ir gauti atlygį taip, kaip tai įprasta uždarojoje akcinėje bendrovėje. Tačiau būtent čia dažnai susiduriama su netikėta kliūtimi. Mažosios bendrijos narys negali sudaryti darbo sutarties su savo mažąja bendrija, net jei kasdien dalyvauja jos veikloje ir faktiškai atlieka vadovo ar specialisto funkcijas.

Šis apribojimas dažnai kelia klausimų ne tik dėl teisinio reguliavimo, bet ir dėl mokesčių, socialinių garantijų bei pajamų išsiėmimo galimybių. Nuo pasirinkto atlygio modelio gali priklausyti mokėtinų PSD ir VSD įmokų dydis, teisė į tam tikras socialines išmokas ir bendra mokestinė našta.

Šiame straipsnyje paaiškinsime, kodėl mažosios bendrijos (MB) narys negali dirbti pagal darbo sutartį savo bendrijoje, kokios teisėtos alternatyvos numatytos įstatymuose, kaip apmokestinamos MB nario gaunamos pajamos ir kokias galimybes bendrija turi samdyti darbuotojus.

Ar MB narys gali dirbti pagal darbo sutartį? Trumpas atsakymas

Mažosios bendrijos (MB) narys negali sudaryti darbo sutarties su savo MB nei kaip darbuotojas, nei kaip vadovas. Tai nustatyta Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatyme Nr. XI-2159, todėl veikla savo bendrijoje turi būti įforminama kitais įstatymuose numatytais pagrindais.

Tokie santykiai reguliuojami Civilinio kodekso, o ne Darbo kodekso nuostatomis. Dėl to jie nesukuria darbo santykiams būdingų teisių ir garantijų, tokių kaip darbo užmokestis, kasmetinės atostogos ar kitos Darbo kodekse numatytos garantijos, taikomos samdomiems darbuotojams.

Kai mažosios bendrijos vadovas yra jos narys, veikla vykdoma pagal civilinę vadovavimo sutartį, numatytą Mažųjų bendrijų įstatymo 22 straipsnyje. Tokia sutartis nelaikoma darbo sutartimi, todėl jai netaikomos Darbo kodekso nuostatos.

Darbo santykiams būtinas pavaldumas darbdaviui, tačiau mažosios bendrijos nario atveju šio požymio nėra. Narys yra vienas iš bendrijos savininkų ir veikia savo iniciatyva, todėl negali būti vienu metu ir darbdavys, ir jam pavaldus darbuotojas. Dėl šios priežasties klasikiniai darbo santykiai mažojoje bendrijoje tarp jos ir nario negalimi.

Vis dėlto svarbu atskirti mažosios bendrijos narį nuo samdomo vadovo, kuris nėra bendrijos narys. Toks vadovas gali būti įdarbinamas pagal darbo sutartį įprasta tvarka ir naudotis visomis Darbo kodekse numatytomis garantijomis, nes jam netaikomas su naryste mažojoje bendrijoje susijęs apribojimas.

Plačiau apie šią juridinę formą skaitykite mūsų skiltyje apie mažąją bendriją. O kaip mažosios bendrijos narys gali teisėtai gauti pajamas iš savo bendrijos, paaiškinsime toliau.

Civilinė paslaugų sutartis kaip teisėta alternatyva

Nuo 2020-11-19 mažosios bendrijos narys vėl gali su savo bendrija sudaryti atlygintinas civilines paslaugų ar darbų sutartis, nors anksčiau tokia galimybė buvo ribojama. Tai reiškia, kad narys gali teikti bendrijai vadovavimo, konsultavimo ar kitas paslaugas ir už jas gauti rinkos sąlygas atitinkantį atlygį.

Tačiau tokia sutartis negali turėti darbo santykiams būdingų požymių. Jei joje nustatomas nuolatinis darbo grafikas, pavaldumas vadovybei ar fiksuotas mėnesinis atlygis, sutartis gali būti pripažinta darbo santykiais. Tokiu atveju kyla rizika, kad ji bus perkvalifikuota į darbo sutartį, o tai prieštarautų mažosios bendrijos nario teisiniam statusui.

Taikomas ir apimties ribojimas. Bendra mažosios bendrijos nario pagal civilines paslaugų suteiktų paslaugų bei atliktų darbų vertė per kalendorinius metus negali viršyti 100 000 Eur. Viršijus šią ribą, ją viršijanti pajamų dalis apmokestinama kaip su darbo santykiais susijusios pajamos (pajamų rūšies kodas 02) arba kaip paskirstytasis pelnas, t. y. dividendai (pajamų rūšies kodas 26).

Daugiau informacijos apie teisėtus mažosios bendrijos nario pajamų gavimo ir lėšų išsiėmimo būdus rasite skiltyje „MB pinigų išėmimas“.

MB nario PSD ir socialinio draudimo pareigos

Mažosios bendrijos (MB) nario socialinio draudimo įmokos apskaičiuojamos pagal savarankiškai dirbantiems asmenims taikomą tvarką, o ne pagal samdomiems darbuotojams nustatytą socialinio draudimo sistemą. Tai reiškia, kad valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos skaičiuojamos nuo asmeniniams poreikiams iš bendrijos išsiimtų ar išsimokėtų lėšų, o ne nuo fiksuoto darbo užmokesčio.

Kadangi mažosios bendrijos narys nelaikomas darbuotoju, jis pats atsako už savo socialinio draudimo prievolių vykdymą. Jeigu narys niekur kitur nedirba ir nėra draudžiamas valstybės lėšomis, jis privalo savarankiškai mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas, kad išlaikytų galiojantį sveikatos draudimą.

Socialines garantijas, tokias kaip pensijų kaupimas, sveikatos draudimas, taip pat ligos, motinystės ir nedarbo socialinis draudimas, mažosios bendrijos narys užsitikrina mokėdamas savarankiškai dirbantiems asmenims taikomas socialinio draudimo įmokas. Todėl socialinių garantijų apimtis tiesiogiai priklauso nuo to, kokio dydžio lėšas narys išsiima asmeniniams poreikiams ir nuo kokios sumos apskaičiuojamos bei sumokamos įmokos.

Situacija keičiasi, kai mažosios bendrijos narys kartu dirba pagal darbo sutartį kitoje įmonėje. Tokiu atveju jis jau yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) per darbdavį, todėl atskirai mokėti PSD įmokų nuo mažojoje bendrijoje gaunamų pajamų dažniausiai nereikia.

Tikslias socialinio draudimo įmokų sumas ir su jomis susijusias prievoles padės apskaičiuoti buhalteris, įvertinęs nario išsiimamas lėšas ir individualią situaciją. Daugiau informacijos šia tema rasite straipsnyje „MB mokesčiai“.

Ar MB gali samdyti darbuotojus?

Taip, mažoji bendrija gali samdyti darbuotojus, kurie nėra jos nariai, ir su jais sudaryti įprastas darbo sutartis. Darbo sutarties sudarymo apribojimas taikomas tik mažosios bendrijos nariams, todėl tretiesiems asmenims jokie su naryste susiję apribojimai netaikomi.

Samdomiems darbuotojams taikomos visos Darbo kodekse numatytos garantijos: kasmetinės atostogos, minimalus darbo užmokestis, darbo ir poilsio laiko reikalavimai bei nustatyta darbo santykių nutraukimo tvarka. Šiuo požiūriu mažoji bendrija veikia taip pat, kaip ir bet kuris kitas darbdavys.

Įdarbindama asmenį, kuris nėra mažosios bendrijos narys, bendrija nuo jo darbo užmokesčio apskaičiuoja ir sumoka gyventojų pajamų mokestį (GPM), valstybinio socialinio draudimo (VSD) bei privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas pagal įprastą darbdaviams taikomą tvarką. Tai skiriasi nuo mažosios bendrijos nario apmokestinimo, kai įmokų apskaičiavimas priklauso nuo asmeniniams poreikiams išsiimtų lėšų.

Ar gali MB narys dirbti pagal darbo sutartį: DUK

Ar MB narys gali dirbti savo MB pagal darbo sutartį?

Ne, mažosios bendrijos (MB) narys negali būti įdarbinamas savo bendrijoje pagal darbo sutartį, nes nario ir mažosios bendrijos santykiai laikomi civiliniais, o ne darbo santykiais. Todėl šiems santykiams netaikomos Darbo kodekse numatytos garantijos.

Teisėta alternatyva yra civilinė paslaugų arba vadovavimo sutartis, pagal kurią narys teikia bendrijai paslaugas ir už jas gauna rinkos sąlygas atitinkantį atlygį. Būtent tokia forma įforminamas mažosios bendrijos nario darbas savo bendrijoje.

Ar MB narys gali dirbti pagal darbo sutartį kitoje įmonėje?

Taip, šis apribojimas taikomas tik santykiams su savo mažąja bendrija, todėl kitoje įmonėje mažosios bendrijos narys gali būti įdarbinamas pagal įprastą darbo sutartį be jokių su naryste susijusių apribojimų.

Tokiu atveju jis yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) per darbovietę, nes PSD įmokas nuo darbo užmokesčio apskaičiuoja ir sumoka darbdavys. Dėl to atskirai mokėti PSD įmokų už savo mažąją bendriją nebereikia, o nedarbo draudimo stažas papildomai kaupiamas per tą darbovietę.

Kaip apmokestinamos MB nario pajamos, jei jis negali gauti atlyginimo?

Mažosios bendrijos (MB) narys pajamas gali gauti dviem pagrindiniais būdais: atlygį pagal civilinę vadovavimo sutartį ir dividendus iš paskirstyto pelno. Dividendai apmokestinami 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu. Atlygiui pagal civilinę sutartį 15 proc. GPM tarifas nuo 2026 m. taikomas iki 12 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) per metus (27 745,80 Eur), o viršijus šią ribą, ją viršijanti dalis apmokestinama progresiniais tarifais (20–32 proc.).

Atlygis pagal civilinę sutartį priskiriamas B klasės pajamoms, todėl šias pajamas deklaruoja ir mokesčius sumoka pats narys, o ne mažoji bendrija. Dividendai išmokami iš jau apmokestinto pelno, todėl narys gali gauti lėšų nepažeisdamas darbo santykių apribojimo ir naudodamasis teisėtais mažosios bendrijos lėšų išsiėmimo būdais.

Mažosios bendrijos nario ir bendrijos tarpusavio santykių apmokestinimas bei teisinis reguliavimas reikalauja tinkamai parinktų sutarčių, nes netinkamai sudaryta sutartis gali būti perkvalifikuota ir pripažinta negaliojančia. „Lamigra“ teisininkų komanda padeda išvengti šių rizikų, rengdama civilines vadovavimo ir paslaugų sutartis, atitinkančias Mažųjų bendrijų įstatymo reikalavimus.

Jei svarstote steigti naują mažąją bendriją arba norite sutvarkyti esamos bendrijos veiklos ir valdymo struktūrą, mūsų specialistai pasirūpins visu procesu – nuo dokumentų parengimo iki apskaitos sprendimų. Susipažinkite su mažosios bendrijos steigimo galimybėmis ir susisiekite su mumis jums patogiu būdu, kad kartu rastume jūsų situacijai tinkamiausią sprendimą.